SAM Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė konstatavo, kad šiuo metu stokojama ne vienos srities medikų.
„Iš renkamų duomenų matome, kad šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigose labiausiai trūksta slaugytojų, šeimos gydytojų, vidaus ligų gydytojų, kardiologų, neurologų“, – vardijo ji „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Pasak jos, remiantis duomenimis, kuriuos pateikia pačios gydymo įstaigos, kalbama apie po šimtą slaugos specialistų, šeimos gydytojų trūkumą.
„Bet pastebime ir tai, kad duomenys skiriasi. Tai reiškia, kad įstaigos pateikia vienoms institucijoms vienokius duomenis, tą daro aktyviau, o kitoms – šiek tiek mažiau aktyviau. Tad ir plane esame nusimatę, kad bandysime tobulinti ir skatinti įstaigas aktyviau pateikti duomenis“, – pridūrė D. Smaliukaitė.
2032 metais stygius gali būti dar didesnis
Situacija jau dabar visai nedžiugina, o ir toliau numatomas minimų specialybių stygius.
„Labiausiai prognozuojama, kad trūks slaugytojų, slaugytojų padėjėjų, išplėstinės praktikos slaugytojų, šeimos gydytojų, vidaus ligų gydytojų, geriatrų, skubiosios pagalbos gydytojų ir panašiai“, – dėstė SAM specialistė.
Pasak jos, kalbant apie prognozes 2032 m., labai aiškiai matoma, kad nesiimant atitinkamų priemonių medikų stygiaus mastai bus dar didesni: gali trūkti 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, net 4643 slaugytojų ir 2355 slaugytojų padėjėjų.
Siūlo daugiau vietų, nei yra norinčių studijuoti
Gilindamasi į problemos šaknis, SAM specialistė konstatavo, kad jei medicinos studijų populiarumas tikrai nemažėja, dėl slaugytojų situacija yra kiek kitokia.
„Galime pasiūlyti daugiau valstybės finansuojamų vietų, bet ne visada atsiranda asmenų, kurie galėtų ir norėtų užimti tas vietas. Matome, kad kartais žmonės šią specialybę pasirenka kaip antrąją profesinę kvalifikaciją, tai yra jau būna baigę kažkokias studijas ir išnaudoję valstybės finansuojamą vietą ir patenka į valstybės nefinansuojamą vietą.
Ir yra tokia tendencija, kad tas studijas pasirenka ir kiek vyresnio amžiaus žmonės. Bet matome, kad turime potencialo didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių, bet neturime pakankamai asmenų, norinčių ateiti į studijas. Todėl plane turime numatę labai konkrečias priemones, kaip skatinti būtent naujų jaunų specialistų atėjimą į slaugos studijas“, – kalbėjo D. Smaliukaitė.
Visuomenė sparčiai sensta
Lietuvos slaugos specialistų asociacijos (LSSA) prezidentė Aušra Volodkaitė teigė, kad vienareikšmio atsakymo, kodėl trūksta slaugytojų, nėra, tačiau konstatavo, kad didžiulis slaugytojų stygius jau tapęs globalia problema.
„Tai yra visos Europos ir pasaulio problema, kadangi turime senėjančią visuomenę, daugiau senų žmonių, kuriems reikia daugiau slaugos paslaugų. Taip pat ir patys slaugos darbuotojai sensta ir palieka darbo rinką, o jauni žmonės ne visuomet užpildo atsiradusias laisvas vietas“, – kalbėjo ji.
Slaugytojo profesija nėra populiariausias pasirinkimas ir dėl to, kad atlyginimas toli gražu netenkina tokį sunkų darbą dirbančių specialistų.
„Tai yra labai sunkus darbas, sudėtingas tiek fiziškai, tiek emociškai – turi ne tik matyti sergantį žmogų, bet išgirsti ir jo neigimas emocijas, problemas, susidurti su tokiais nemaloniais dalykais kaip mirties faktas. Ir darbuotojai visa tai priima, neturi galimybės apsisaugoti, turi toje aplinkoje dirbti. Ir yra nepakankamas įvertinimas finansiškai“, – dėstė A. Volodkaitė.
Ji teigė, kad slaugytojo atlyginimas šiuo metu gali nemažai skirtis – viskas priklauso nuo to, kokioje gydymo įstaigoje dirbama. Vienokia situacija gali būti pirminėje sveikatos priežiūros įstaigoje, kitokia – ligoninėje. Taip pat priklauso, kokia tai bus ligoninė – rajoninė, regioninė ar universiteto lygio.
„Yra įstaigų, kur slaugytojas neuždirba 1 tūkst. eurų į rankas, yra tokių, kur uždirba 1200, 1500 eurų“, – pastebėjo LSSA vadovė.
Tenka dirbti ne už vieną, tačiau pasiryžta norėdami uždirbti daugiau
Viena didžiausių problemų yra slaugytojų darbo krūviai. Paprastai slaugytojo paslaugos teikiamos nenutrūkstamai 24 valandas per parą – dirbama be savaitgalių, švenčių dienomis, naktimis.
Tačiau darbo rankų tam ne visada pakanka, konkurencija tarp įstaigų dėl slaugytojų didžiulė, tad neretai specialistai priversti dirbti ne už vieną žmogų. Tiesa, kitą kartą taip sukuriama iliuzija, esą specialistų įstaigai ir netrūksta, taip užmaskuojant tikrąjį problemos mastą.
„Problema ta, kad trūkstant slaugytojų dažniausiai darbo krūvis didėja tiems darbuotojams, kurie yra darbo rinkoje. Jei iš ligoninės išeina viena slaugytoja ir į jos vietą neateina naujas žmogus, darbo krūvis perskirstomas kitiems darbuotojams.
„Tai yra visos Europos ir pasaulio problema, kadangi turime senėjančią visuomenę, daugiau senų žmonių, kuriems reikia daugiau slaugos paslaugų. Taip pat ir patys slaugos darbuotojai sensta ir palieka darbo rinką, o jauni žmonės ne visuomet užpildo atsiradusias laisvas vietas“, – sakė A. Volodkaitė.
Tokiais atvejais gali būti, kad esant tokiai situacijai toks darbo skelbimas nepasiekia ministerijos ir į duomenų bazę nėra įtraukiamas arba įstaigos ieško darbuotojų kitais keliais, galbūt viešinama informacija savo tinklapyje arba stengiasi pritraukti baigiančius absolventus, pasiūlyti praktiką, jei tame mieste yra kolegija“, – pasakojo ji.
Pašnekovė kartu neslėpė, kad slaugytojai vis tik neretai patys sutinka dirbti daugiau: „Kartais patys slaugytojai linkę dirbti šiek tiek didesniu nei etato krūviu dėl finansinių naudų, kadangi už vieno etato darbo užmokestį neišgali išgyventi ir aprūpinti savo šeimą.“
Jauniems profesija atrodo nepatraukli
D. Smaliukaitė patvirtino, kad viena priežasčių, kodėl stokojama slaugytojų – profesijos nepatrauklumas tarp studijas besirenkančių asmenų. „Tikrai matome, kad sunku pritraukti naujus studentus, kurie ateitų studijuoti slaugą. Tą matome labai ryškiai ir bandome su tuo kovoti.
Reikia išties labai daug komunikuoti tiek su moksleiviais, tiek studentais, tiek ir pačiais gydytojais, nes labai svarbu yra pats bendravimas tarp gydytojo ir slaugytojo, bendra organizacinė kultūra. Yra daug aspektų, kurie susideda į vieną krūvą“, – kalbėjo ji.
SAM atstovė pridūrė, kad labai svarbus ir bendras visuomenėje formuojamas požiūris, jog ši specialybė yra neprestižinė, nepelninga:
„Vis tik norisi labai pasidžiaugti – slaugytojų darbo užmokestis kasmet didėja ir postūmis yra gana ryškus. Žinoma, norisi dar daugiau ir stipriau padidinti, tačiau teigiamas postūmis yra.“
Kokį planą parengė SAM?
Pašnekovė dėstė, kad siekiant pritraukti trūkstamus medikus ministerija parengusi šviežią detalų planą.
„Esame nusimatę ir studijų kainos apmokėjimą, jei asmenys jau yra išnaudoję valstybės finansuojamą vietą ar neturėjo galimybės į ją įstoti. Jie drąsiai galėtų drąsiai ateiti į valstybės nefinansuojamą vietą ir ji būtų apmokama – tiek kalbant apie slaugą, tiek gydytojus. Tik šiuo atveju slaugai yra skiriamas daug didesnis dėmesys.
Esame numatę ir stipendijų, darbo užmokesčio priedo skyrimą, bet čia daugiau kalbant apie gydytojus rezidentus, kurie atlieka praktiką ir dirba regionuose. Taip pat esame nusimatę profesinių kvalifikacijų prestižo didinimo įvairias veiklas, tarp jų – ir komunikacines, planuojame dirbti su mokyklomis, kad į jas atvyktų sveikatos priežiūros specialistai iš to regiono, tai pat moksleivius pasikviesti į sveikatos priežiūros įstaigas.
Turime kuo arčiau laikyti tuos asmenis, kurie yra kilę iš to regiono, nes tada yra daug didesnė tikimybė, kad jie po studijų grįžtų į savo regioną, gimtąjį miestą, jei jis turės kažkokį ryšį su sveikatos priežiūros institucija“, – atkreipė dėmesį D. Smaliukaitė.
A. Volodkaitė gi dėstė, kad receptas pritraukti specialistus paprastas: „Turėtume užtikrinti, kad pabaigę studijas ir gavę diplomą jaunuoliai vis tik pasirinktų darbą sveikatos priežiūros įstaigose Lietuvoje, o ne užsienyje.
Valstybė investuoja į darbuotojų parengimą ir norėtųsi, kad būtų užtikrinamos orios darbo sąlygos, tiek tinkami darbo užmokesčiai, tiek galimybė kilti karjeros laiptais, tobulinti profesinę kvalifikaciją.
Slaugytojai turi jausti, kad įstaigose yra laukiami, jiems paruoštos tinkamos darbo vietos, kad jose yra valdomi visi fizinės rizikos veiksniai, taip pat užtikrinamas fizinis ir psichoemocinis klimatas, yra tinkama bendravimo kultūra tarp darbuotojų ir kitų specialistų.“
Pagelbėtų imigrantai?
Laidoje taip pat diskutuota, kaip situaciją galėtų pagerinti pasitelkiant imigrantų darbo jėgą. Slaugytojų asociacijos vadovės teigimu, imigrantų įdarbinimas – labai diskutuotinas klausimas.
„Žinau, kad Lietuva atvira pasaulio šalis ir tikrai susiduriame su tais klausimais. Kartais parašo ir iš Indijos slaugytojai, teiraujasi, kaip įsidarbinti Lietuvoje. Turime paruoštas konsultacijas, ką reikia daryti, kad būtina mokytis lietuvių kalbos.
„Lygiai tai pat koncentruojamės ir į išvykusius lietuvius, jų susigrąžinimą į rinką ir nebe aktyvių specialistų, kurie neseniai dirbo sveikatos priežiūros specialistų darbą, bet dėl kažkokių priežasčių neseniai pasitraukė į kitą sektorių“, – aiškino D. Smaliukaitė.
Su tuo susiduriame ir tikrai taip bus, kad imigrantai atvažiuos į Lietuvą. Čia jie turi praeiti profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūrą, išmokti kalbą, įsigyti licenciją slaugos praktikai ir tada yra atviros visos durys, gali dirbti sveikatos priežiūros įstaigose“, – ilgą procesą komentavo A. Volodkaitė.
Ji pasakojo žinanti įstaigų, kur slaugytojų padėjėjomis įdarbintos ukrainietės, karo pabėgėles: „Joms finansuoja lietuvių kalbos kursus, galbūt ir kitus mokymus, kad galėtų įsidarbinti jau kaip slaugytojos.“
Nori pritraukti ir išvykusius lietuvius
Paklausta, ar nereikėtų palengvinti kriterijus leidžiant įsidarbinti imigrantams sveikatos sistemoje, SAM atstovė pabrėžė, kad pirmoje vietoje visada atsiduria kalbos klausimas.
„Sveikatos priežiūros sistema jautresnė kalboms, pacientas turi gebėti susikalbėti su sveikatos priežiūros specialistu. Bet plane esame nusimatę ir finansavimą modeliui sukurti, kaip apskritai aktyviai galėtume pritraukti užsieniečius.
Lygiai tai pat koncentruojamės ir į išvykusius lietuvius, jų susigrąžinimą į rinką ir nebe aktyvių specialistų, kurie neseniai dirbo sveikatos priežiūros specialistų darbą, bet dėl kažkokių priežasčių neseniai pasitraukė į kitą sektorių“, – aiškino D. Smaliukaitė.
Ji pridūrė, kad būtų lengvinamas ir biurokratinis įsidarbinimo mechanizmas:
„Kolegos iš kitų institucijų vertins, kaip būtų galima patį mechanizmą padaryti šiek tiek labiau suprantamą, nes dabar visi tie žingsneliai, kuriuos reikia atlikti, būna išsimėtę po įvairias institucijas ir tas procesas būna labai sudėtingas.
Bet yra numatytas finansavimas, kad žmonės galėtų išmokti lietuvių kalbos, galbūt gauti ir šiokią tokią finansinę paskatą įsikurti Lietuvoje – ne tik atvažiuoti ir šiek tiek padirbus išvažiuoti.“
