Oksana Laurutytė
Gyventojai piktinasi ilgomis eilėmis pas gydytojus specialistus, tačiau iš dalies kalti būna patys pacientai. Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis išanalizavo šalies gydymo įstaigų pateiktus duomenis. Paaiškėjo, kad nemažai pacientų, užsiregistravusių pas gydytojus, neatvyksta į konsultaciją ir nesivargina jos atšaukti. Ministras viešai pažadėjo ieškoti priemonių, drausminančių neatsakingus gyventojus. Šiaulių medikų nuomonės dėl nuobaudų nesutampa, rašo savaitraštis „Šiauliai plius“.
Per mėnesį – 26 tūkst. Lt nuostolis
Siūlymą baudomis drausminti neatsakingus pacientus sveikatos apsaugos ministrui ir Ligonių kasai pateikė Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos vedėjas Antanas Lukošaitis. Daug metų medikas stebėjo ir skaičiavo, kokį finansinį nuostolį patiria poliklinika, kai pacientai lengvabūdiškai žiūri į vizitus pas gydytojus, todėl ėmėsi žingsnių, kaip situaciją pakeisti.
Pasak A. Lukošaičio, per mėnesį pas poliklinikos gydytojus užsiregistruoja maždaug dešimt tūkstančių pacientų, tačiau maždaug net 650 neatvyksta, prieš tai neįspėdami registratūros. Įvertinus, kiek mažiausiai kainuoja konsultacija, skaičiuojama, kad per mėnesį ligoninė netenka apie 26 tūkst. Lt. Už tokią pinigų sumą būtų galima nupirkti gerą kardiografą.
„Ministrui sakiau, kad 26 tūkst. Lt nuostolio per mėnesį patiriama, kai konsultacijos kaina 40 Lt. O jei konsultacija – 50-100 Lt? Jau vien mūsų poliklinikoje tokie skaičiai, o kokios sumos susidarytų suskaičiavus visus!“ – sakė pašnekovas.
Viena kardiologė vedėjui skundėsi, kad iš dešimties užsiregistravusių pacientų neatėjo penki. Ir nepranešė. Jei žmonės būtų informavę iš anksto, vietoj jų būtų priimti kiti pacientai ir nebūtų eilių. Suplanuotas darbas sutrinka ir tuomet, kai pacientai pavėluoja, tad gydytojams tenka skubėti.
„Ir registratūroje, ir koridoriuose yra iškabinti įspėjimai – pacientai, jei negali atvykti paskirtu laiku, prašomi informuoti apie tai iš anksto. Dėl neatsakingumo susidaro eilės, o medikui tenka laukti, sutrinka darbo ritmas“, – sako A. Lukošaitis.
Jau kelerius metus Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai su generaliniu direktoriumi svarstė, gal reikėtų skirti baudas neatvykusiems pacientams. Nėra juridinio pagrindo, kaip tai padaryti. „Estijoje ir Anglijoje taikoma praktika, kad jei neatvykai be aiškios priežasties, gauni sąskaitą sumokėti pusės konsultacijos vertės dydžio baudą. Nesumoki – sąskaita perduodama antstoliams. Yra tvarka, todėl tokių nuostolių nepatiriama“, – sakė Konsultacijų poliklinikos vedėjas.
Didžiausios eilės yra pas urologus, neurologus, kardiologus ir oftalmologus. A. Lukošaitis drausminimo tvarką matytų tokią – neatvykusiems pacientams išrašyti sąskaitas. Kitas variantas – šalia paciento pavardės būtų pasižymima, kad jis yra skolingas, tad kitą kartą atėjus pas gydytoją jam būtų pateikta sąskaita ir konsultacija būtų suteikiama tik ją apmokėjus ligoninės kasoje.
Internetu pas gydytojus į Konsultacijų polikliniką registruojasi apie 16 proc. pacientų. A. Lukošaitis mano, kad pradėti taikyti tvarką, kuri baudomis drausmintų pacientus, galima labai greitai. Jei ministras imtųsi veiksmų, tvarka galėtų įsigalioti jau šiemet.
Neatsakingumas skaudžiausias odontologijos srityje
Šiaulių centro poliklinikos vadovas Mindaugas Maželis, vos pradėjęs vadovauti poliklinikai, ėmėsi taikyti tvarką, kad kuo mažiau pacientams reikėtų laukti eilėse. Poliklinikoje šeimos gydytojai be darbo nesėdi – jei vienas žmogus neateina, jo vietą greitai užima kitas, tad problemos dėl didelių eilių nėra.
„Kai kuriose Europos valstybėse yra taikoma praktika – skiriamos baudos, kurios drausmina pacientus. Problemų patekti pas šeimos gydytoją nėra, tačiau pacientų neatvykimo problema ypač skaudi odontologijos srityje“, – sako M. Maželis.
Pasak pašnekovo, privačios odontologijos poliklinikos turi specialistus, kurie, jei pacientas neatvyksta, skambina, teiraujasi, sutaria kitą atvykimo laiką. Juk pacientai atneša pajamas. Valdiškos įstaigos tokių specialistų išlaikyti negali, todėl paciento neatvykimas ilgina eiles.
M. Maželis pateikia plėšrios konkurencijos pavyzdį, kaip privačios odontologijos klinikos prisivilioja klientų. Skambinama konkurentų klinikoms, užregistruojama klientų, kurių realiai nėra. Odontologai pacientų nesulaukia, o tų, kuriems išties reikia pagalbos, priimti nebegali, tad pacientai kreipiasi į konkurentus. „Vilniečiai kolegos apie tai man pasakojo. Pasitaiko tokių atvejų“, – sakė M. Maželis. Gydytojo teigimu, baudos pacientams, neatvykstantiems pas odontologus, eilių gal ir nesumažins, bet realus pagrindas joms yra.
„Nieko čia nesudrausminsi“
Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Pranas Andruškevičius skeptiškai žiūri į pasisakymus apie pacientų drausminimą baudomis. „Nieko čia nesudrausminsi. Tai tebūtų laiko gaišatis“, – sako jis.
Pasak P. Andruškevičiaus, ministro įsakymu pacientai pas gydytoją registruojami jau prieš tris mėnesius. „Pas odontologus yra eilės, nors per savaitę gal vos vienas žmogus neateina. Tai negi jam dabar skambinsi, kad susimokėtų baudą? Trys mėnesiai – ilgas laikotarpis. Žmogui visko gali nutikti. Pacientas visada ras argumentų, kad sukarščiavo, suslogavo, todėl ir neatėjo. Darbas turi būti tinkamai organizuojamas, tada ir eilių nebus“, – sakė įstaigos vadovas.
P. Andruškevičiaus teigimu, būna, kad žmogus supyksta dėl eilės ir nueina pas privatininką konsultuotis, tačiau ir pačios medicinos įstaigų administracijos ne viską padaro, kad eilių nebūtų. „Dirbti reikia, tinkamai organizuoti darbą. Gydytojas turi savo darbus daryti, o ką ne jis turi daryti, turi atlikti jo pagalbininkai“, – aiškino medikas.
Dainų poliklinikoje šią savaitę nuspręsta vaikų dantų silantavimo paslaugą perduoti burnos higienistei, tuomet darbo krūvis odontologams sumažės ir jie galės taisyti pacientams dantis. „Tegul gydytojai savo darbą daro. Kodėl Klaipėdoje eilių nėra?“ – retoriškai klausė P. Andruškevičius.
Siūloma atsisakyti ir kompensuojamųjų vaistų knygelių
Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos vedėjas Antanas Lukošaitis sako ministrui pasiūlęs ir atsisakyti kompensuojamųjų vaistų knygelių. Pasak gydytojo, valstybė vaistų knygelėms spausdinti išleidžia apie du milijonus litų. Šiuos pinigus galima sutaupyti – juk internete yra duomenų bazės, įdiegus elementarią studentišką programą gydytojui pakaktų tik paprastą receptą vaistams išrašyti. Vaistinė internetu susisiektų su Ligonių kasa, pastaroji patvirtintų, kad šiam pacientui vaistas skirtas, ir jis vaistų galėtų įsigyti bet kurioje šalies vaistinėje. Pacientui nebereikėtų nuolat vaikščioti pas gydytoją pratęsti vaistų recepto, todėl laiko negaištų nei medikas, nei pacientas.
Medikas pacientui receptą išrašytų metams, tačiau pacientas vaistų įsigytų tik mėnesiui, o ne pusmečiui ar ilgiau. Juk gali būti, kad po kažkiek laiko vaistas gali sukelti šalutinį poveikį, tad tektų vėl apsilankyti pas gydytoją. Įsigijus vaistų ilgesniam laikotarpiui kiltų problemų, ką daryti su nebetinkamais vaistais.
Ministras apie kompensuojamųjų vaistų knygelių atsisakymą kol kas nekalba. Teigiama, kad nuo kitų metų gydytojai galės receptus išrašyti pusei metų, o vaistinėje pacientas turėtų teisę šių vaistų įsigyti tokiam laikotarpiui, kuris jam patogus: mėnesiui, dviem ar keliems. Ministerija taip pat nori suteikti teisę išrašyti receptą vaistininkui, kuris galėtų pasitarti su gydančiu gydytoju ir pratęsti recepto galiojimo laiką.
