Dešimtmečius Verkių popieriaus fabriko terštos Staviškių kaimo žemės valdininkų planuose netikėtai pavirto ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertinga teritorija. Tokia, kurioje negalioja įstatymai, įpareigojantys sugrąžinti žemę buvusiems savininkams.
Penktadienį į piketą prie Aplinkos ministerijos (AM) susirinkę Verkių seniūnijos Staviškių kaimo gyventojai reikalavo, kad aplinkos ministras netvirtintų ministerijai pavaldžios Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM parengto Verkių regioninio parko teritorijų planavimo dokumento, užkertančio kelią jiems susigrąžinti žemę, rašo „Respublika“.
Valdžios gudrybė
„Kai Verkių popieriaus fabrikas teršė mūsų kaime orą, vandenis ir gruntą, kentėjome. Tylėjome, kai dėl didelio užterštumo dešimtys gyventojų mirė nuo vėžio. Bet dabar, kai tą pačią užterštą teritoriją valdininkai bando pripažinti ekologine ir rekreacine vertybe, kad galėtų negrąžinti savininkams, tylėti ir kentėti daugiau nebegalime“, - sakė Zita Vasiljeva.
Galimybę susigrąžinti žemę užkirto 2005 m. pasirodęs Vyriausybės nutarimas, kuriuo kaimas buvo įtrauktas į Verkių regioninio parko ypač vertingų ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu teritorijų ribas. Žemė jose priskiriama valstybės išperkamai, ir natūra savininkams negrąžinama.
Nors 2006 m. buvo nustatyta, kad Staviškių kaimas ypač vertingų teritorijų kategorijai priskirtas nepagrįstai ir Vyriausybė nurodė AM peržiūrėti Verkių regioninio parko ir zonų ribų plano projektą, klerkai sukurpė naują planą, kaip negrąžinti žemės. Šiandien Staviškių žmonėms aiškinama, kad savo žemių jie neatgaus, nes vieno Botanikos instituto darbuotojo moksliniame darbe šio kaimo žemės plotai įvardijami kaip sudėtingas pievų kompleksas su daugybe vertingų augalų.
Žada kreiptis į teismą
Piketuotojų teigimu, vadinamosios pievos dar prieš keletą metų buvo jų dirbama žemė, o vertingų augalų iš tiesų rasta tik 20 arų plotelyje netoli Riešės upelio. Toks niekur nepublikuotas ir specialistų neįvertintas mokslinis darbas, gyventojų nuomone, negali būti pakankamas pagrindas nevykdyti Vyriausybės nutarimo ir užterštas bei dirvonuojančias Staviškių kaimo žemes laikyti ekologine vertybe.
Jei nebus atsižvelgta į teisėtus reikalavimus sugrąžinti žemę, Staviškių gyventojai neatmeta galimybės dėl valdininkų sudaromų dirbtinių kliūčių kreiptis į teismą.
Anot „Respublikos“ kalbintų nekilnojamojo turto ekspertų, žemės Verkių regioniniame parke ar arti jo įsikūrusiose vietovėse yra labai vertingos. Tarkim, nekilnojamojo turto ekspertė Viktorija iš žiniatinklio „Aruodas.lt“ sakė, kad šioje Vilniaus miesto dalyje aras žemės kainuoja apie 20 tūkst. litų. „Taip, Staviškėse galbūt ir didesnis užterštumas, tačiau žemė nuo to mažai nuvertėja. Manau, čia aro kaina daugių daugiausia būtų mažesnė penkiais tūkstančiais“, - tvirtino pašnekovė. Todėl turto vertintojai netiki, kad gardų kąsnį nugriebę valdininkai jį lengvai atiduos tikriesiems žemių savininkams.
Lietuvos miestuose nuo žemės reformos pradžios iki 2008 m. liepos 1 d. nuosavybės teisės atkurtos tik į 61,4 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto. Daugiausia žemės negrąžinta Vilniuje - net 7,5 tūkst. ha, Kaune - 2,7 tūkst. ha, Panevėžyje - 1,4 tūkst. ha.
Komentaras
Vidmantas Bezaras
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojas
Tarnyba nėra nusistačiusi visoje parko teritorijoje gyvenantiems žmonėms negrąžinti žemės. Ir minėtą Vyriausybės nutarimą vykdėme. Galbūt gyventojai patys per ilgai delsė, daugelis net nebuvo registravę prie namų esančių žemės valdų. O mūsų tarnyba tiesiog įtraukė į rengiamą projektą tai, ką pateikė Vilniaus miesto savivaldybė, suderinusi su parku.
Šiandien parengtame Vyriausybės nutarimo projekte, kurio piketuotojai ragino netvirtinti, numatyta Vilniaus mieste išbraukti iš ekologiniu ar rekreaciniu požiūriu vertingų teritorijų sąrašo 97,5 ha - iš viso 11 sklypų, kurie gali būti grąžinami žemės savininkams, nustatant specialias žemės naudojimo sąlygas. Patvirtinus Verkių parko tvarkymo planą, tokių galimybių bus ieškoma ir toliau. Ateis eilė ir Staviškėms.
Alia Zinkuvienė