Skaitytojas Audrius naujienų portalui tv3.lt tvirtino, kad elektroniniu paštu gavo pranešimą apie administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurio jis nepadarė. Beje, tuo metu, kai buvo įvykdytas pažeidimas, jis net nebuvo tame mieste, kuri nurodyta kaip pažeidimo vieta.
Pranešus apie tai, paaiškėjo, kad siuntėja suklydo, nes Audriaus elektroninio pašto adresas viena raide skyrėsi nuo tikrojo kaltininko (kurio vardas ir pavardė lygiai tokia pati) elektroninio pašto.
Kviečia ir ne į savo vaiko mokyklą, klaidingai areštuoja automobilį
Audrius pridūrė, kad yra gavęs pranešimų, skirtų ne jam, ir iš kitų institucijų.
„Tas pats ir su vaikų teisėmis. Kviečia mane Panevėžyje į mokyklą dėl atvejo vadybos.
Pasirodo, žmoną ir dukrą dar turiu ten“, – ironizavo Audrius.
Kiti gyventojai dalijasi panašiomis istorijomis, kai iš įvairių institucijų gavo ne tam žmogui skirtus pranešimus:
„Gavau elektroninį laišką, kad Panevėžio rajone viršijau greitį, nors tą dieną ir tą valandą buvau Kaune.“
„Pardavinėjau automobilį ir sužinojau, kad antstoliai areštavę. Aiškinausi, pasirodo, valstybinio numerio raidę sumaišė. Skambinu antstoliams, pasirodo, aš net nefigūruoju skolininkų sąraše. Neįtikėtina, bet taip nutiko.“
Štai ką daryti, jei gavote klaidingą pranešimą
Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė naujienų portalui tv3.lt tvirtino, kad jei gyventojas įsitikinęs, kad pažeidimo nepadarė, turėtų kreiptis į instituciją, kuri atsiuntė pranešimą.
„Dokumente visada būna nurodytas elektroninio pašto adresas, kuriuo galima kreiptis. Be to kviečiame aktyviau naudotis patogiu Elektroninių paslaugų portalu https://epaslaugos.ird.lt, kuriame bet kuriuo paros metu paprastai ir greitai rasite informaciją apie padarytus nusižengimus ir būtent ten galėsite patiekti visus paaiškinimus. Apie portalą Policijos Youtube paskyroje Naudokitės elektroninių paslaugų portalu“, – tvirtino ji.
Ji pridūrė, kad gyventojų elektroninio pašto adresai gaunami iš registrų, todėl klaidingo pranešimo tikimybė dar mažesnė.
„Tačiau pasitaiko atvejų, kai asmenys savo paskyrose nurodo kitų asmenų elektroninio pašto adresus ar jau tuo elektroniniu paštu nesinaudoja/ Pagal suformuotą teismų praktiką, asmenys, nurodydami savo kontaktinius duomenis privalo būti atsakingi.
Dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims juos nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Registruotoji pašto siunta siunčiama į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą“, – teigė J. Liutkienė.
Iš antstolio gavo vykdomąjį raštą: tik po mėnesio išsiaiškino, kad skola skirta kitam asmeniui
Primename, kad kiek anksčiau rašėme, kad skaitytojas Antanas naujienų portalui tv3.lt skundėsi, jog gavo pranešimą apie nesumokėtą baudą iš anstolių. Kaip paaiškėjo, bauda buvo net ne jo.
Vyras naujienų portalui tv3.lt pradėdamas pasakoti istoriją tvirtino, kad apie gautą vykdomąjį į raštą iš Klaipėdos antstolių kontoros pranešė Antano darbovietės buhalterė.
„Ieškinys yra 1997 metų, Jurbarko rajono teismo nutartis. Skola – 89 eurai, paskui pasidarė apie 230 eurų. Aš buhalterės klausiau, už ką gavau baudą. Ji juoktis pradėjo, sako, tai tu turi sužinoti, už ką, čia tos informacijos nėra. Man davė tuos du lapus susipažinimui, na, aš skaitau, kad parašyta Antanas Kazlauskas, Jurbarko teismas, tai taip, aš esu gyvenęs Jurbarko rajone.
Asmens kodas, tai pirmo skaičiaus, kaip pas vyrų tas trejetas, nėra, aišku, žvaigždutė, ir paskutinių keturių skaičių nėra. Na, galvoju, tvarkoje, čia duomenų apsauga, gal negalima skelbti ar kažkas tokio. Bet vis tiek man kilo klausimas, kodėl ir už ką, nes aš nei baudžiamojon atsakomybėn netrauktas, nei nieko. Na, nekalbant apie administracines baudas dėl eismo taisyklių pažeidimo, bet viskas visada buvo laiku mokama“, – pasakojo Antanas.
Vykdomojo rašto paieška tęsėsi ilgai
Antanas akcentavo, kad rašte kaip išieškotojas nurodyta Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Dėl šios priežasties, vyras iš karto ten ir nuvažiavo bei pradėjo aiškintis situaciją.
„Aš nuvažiuoju į VMI be jokių talonų, be nieko, be registracijų. Kažkaip viskas sekėsi, ant geranoriškų žmonių papuoliau. Darbuotojas kokį pusvalandį kažkam skambino, teiravosi, patikrino visą sistemą. Sako, kad pas mane balansas 0, viskas deklaruojama laiku, viskas mokama, visi mokesčiai laiku.
Bet sako, kad čia yra daug senesni reikalai, o reziumė toks, kad turiu skambinti, kreiptis į Jurbarko teismą ir iš kažkur gauti vykdomąjį raštą. Aš pasiskambinu į Jurbarko teismą. Jurbarko teismo tokio kaip ir nebėra, dabar jau visos bylos perduotos Marijampolės teismui. Pasiskambinu į Marijampolės teismą, viską papasakoju, moteris pagal vardą, pavardę, pagal asmens kodą bando ieškoti, nieko neranda. Sako, turite kreiptis į Marijampolės teismo archyvą“, – pasakojo vyras.
Jis pridūrė, kad iš karto parašė elektroninį laišką Marijampolės teismo archyvui ir gavo atsakymą, kad byla gal būti sunaikinta arba perduota Klaipėdos rajono Tauragės filialo valstybiniam archyvui. Antanas tuoj pat kreipėsi ir ten.
„Telefonu kalbu su vyriausiąja archyvare, ji man bandė geranoriškai padėti, tačiau nieko nerado. Mes su ja išsišnekėjome, ji pasakė, kad dar pasidomės, kadangi tik 10 proc. tokio senumo bylų yra saugoma.
Aš kitą dieną pasiskambinu, archyvarė pasakė, kad tos bylos niekur nėra. Be to, nėra ir vykdomojo rašto iš teismo. Po to ji sako, bet palaukit... Gi čia vykdomasis raštas, jis negali būti sunaikintas, kadangi neįvykdytas nuosprendis. Jeigu būtų viskas įvykdyta, sako, tada taip, nearchyvuojame, sunaikiname, bet jei neįvykdytas, tai viskas turi būti. Tada ji man pasiūlė kreiptis tiesiai į antstolių kontorą“, – kalbėjo Antanas.
Vyras kreipėsi į Klaipėdos antstolių Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės kontorą, nusiuntė prašymą, kad gautų vykdomojo rašto kopiją.
„Beje, aš antstolei dar prieš tai skambinau, bet mane nukreipė į anstoliai.lt. Prisijungus per valdžios vartus, ten radau tik pradinę informaciją. Tada po pokalbio su archyvare parašiau laisva forma jiems prašymą, kad noriu vykdomojo rašto dokumentų, kopijų. Niekas nieko man neatrašę. Aš tada kreipiausi į savivaldybės nemokamą juristą, jis mane pamokė, kaip rašyti tą prašymo formą, man padėjo.
Tada aš parašiau viską, kaip priklauso, nusiunčiau anstoliams, vėl jokio atsakymo. Po kažkiek laiko nuvažiavau pats į Klaipėdą, į antstolių kontorą. Pradžioje su manimi bendravo geranoriškai. Pasakiau, kad jiems siunčiau prašymą, parodžiau kopijas, kontoros administratorė kaip ir susimėtė, bet paskui pasakė, kad man viską išsiuntė registruotu paštu ir gal aš jo tiesiog dar negavau.
Galvoju, maža ką, gal dar ir tikrai nesuvaikščiojo. Tada ji man pasakė, kad jau atvažiavau, tai duos vykdomąjį raštą perskaityti gyvai. Nuvedė į tą svečių, kaip pasakyti, posėdžių kabinetą, atsisėdau, atnešė man tuos raštus visus, pakišo vieną kopiją po nosimi ir sako: „Čia rašyk gimimo datą, šios dienos datą, vardą, pavardę, parašą“.
Aš net nespėjau nieko paskaityti, todėl pasakiau: kol kad kas nesirašysiu. Darbuotoja mechaniškai, taip jau net spalvą pakeitusi, griebė man už tų lapų. Sakau: „Ką jūs čia darot?“ Tuos lapus atgal patraukiau. Ji sako: „Tada aš tau neduodu, jeigu tu nesirašai“. Pasakiau, kad palauktų, leistų man iki galo perskaityti. Tada, kai su viskuo susipažinsiu, pasirašysiu“, – istoriją pasakojo Antanas.
Negalėjo patikėti, ką perskaitė vykdomajame rašte
Vyras perskaitęs vykdomąjį raštą sutriko ir iš karto turėjo daug klausimų. Visų pirma, dokumentuose nebuvo asmens kodo, tik vardas ir pavardė. Jis pridūrė, kad prie pavardės lyg ir dokumente – tarpas, vietoj kurio turėtų būti įrašytas asmens kodas, tačiau jo nebuvo. Pasikvietęs antstolio kontoros darbuotoją jis pradėjo jos klausinėti apie dokumento turinį.
„Sakau, žiūrėkite, gyvenamoji vieta – Jurbarkas, Pilies g. Aš ten niekada nebuvau registravęsis. Jurbarko mieste niekada nesu gyvenęs. Toliau skaitau, sakau, darbovietė Jurbarke, suvirintojas. Aš neturiu nei suvirintojo kvalifikacijos, nei kažkada tai esu gyvenime dirbęs. Žiūriu, gimimo data lyg 1957 metai. Tie metai nubraukti, viršuj parašyta 1955 metų gimimo, sakau, aš gi 1978 gimimo <...>.
Tai sakau, jūs man pakvieskit antstolę, čia ir dabar viską pabaikime. Na, sakau, ką jūs čia, visai net ne tam žmogui. Ji man atsakė, kad čia yra teismo nutartis, kaip vykdomasis raštas, ir jie privalo reaguoti“, – pasakojo Antanas.
Vyras paklausė, ar antstoliai bent atsižvelgė, kas parašyta vykdomajame rašte, tačiau atsakymas buvo neigiamas.
„Pasakė, kad turiu teisę rašyti skundą, bet pats neparašysiu, turiu kreiptis pas advokatą arba notarą. O aš akivaizdžiai matau... Na, pradžioje dvejojau, maža ką, 30 metų beveik praėjo, gal kažkur kažką jaunystėje praleidau, už kokį greičio viršijimą. O paskui, kai vykdomąjį raštą pamačiau, na, akivaizdžiai viskas aišku, kad aš ne prie ko“, – piktinosi Antanas.
Jis pabrėžė, kad kreiptis pas teisininkus atsieitų dar brangiau, nei sumokėti netinkamai priskirtą baudą. Dėl šios priežasties jis susisiekė su konsultantu, kuris teikia nemokamą teisinę pagalbą. Jis, išklausęs visą istoriją, teigė, kad panašių dalykų, anot Antano, net nėra girdėjęs.
Konsultantas pasiūlė vyrui laisva forma rašyti parašymą, kad vykdomajame rašte yra pateikti klaidingi duomenys, ir nesikreipti į advokatą ar notarą.
„Bet sakau, ką man daryt su darboviete? Kadangi jau baigėsi 15 parų, o ten parašyta tam rašte, kad per 15 parų nesumokėjus baudos, už kiekvieną uždelstą parą gali atsieiti iki 300 eurų. Tai jis man pasiūlė parašyti prašymą laisva forma savo darbovietės direktoriui ar buhalterei“, – pasakojo vyras.
Ieškinys panaikintas dėl senaties termino
Antanas išsiuntė skundą antstoliams, jie turėjo man atsakyti per penkias darbo dienas. Po penkių dienų gavo atsakymą, kad ieškinys nutrauktas dėl senaties termino.
„Dar po kelių dienų dar gaunu vieną popierių, kur daugiau visko parašyta. Bet jokio atsiprašymo, nieko“, – pridūrė pašnekovas.
„Įsivaizduokite, dabar jūsų vietoje, gaunate, velnias žino...Po 30 metų kažkokį laišką ir jokios informacijos iš niekur. Įsivaizduokite, trys teismai apskambinti, dveji archyvai, į VMI gyvai nuvažiuota, į antstolių kontorą nuvažiuota, dėl teisinės pagalbos paskambinta į savivaldybę. Ta prasme, aš viską dariau darbo metu. Aš turėjau laviruoti.
Tai tada turėjau mėnesį atostogų vos ne pasiimti. Šiais laikais, žinote, duomenų apsauga, niekas tavęs nelaukia išskėstomis rankomis, nėra taip, kad nuvažiuoji į VMI ir esi number one <...>, gi visur reikia užsiregistruoti, laukti, visur rašyti“, – vardijo Antanas.
Jis piktinosi, kad antstoliai nepatikrino informacijos ir asmens duomenų.
„Taip juokingai graudu, kaip sakant“, – apibendrino vyras.
Antstolė: buvo vadovaujamasi byloje esančiais duomenimis
Antstolė Santa Selezniovienė naujienų portalą tv3.lt informavo, kad ši vykdomoji byla buvo užvesta teismo antstolių kontoros (2001 m).
„Atlikdama vykdymo veiksmus antstolė vadovavosi elektroninėje vykdomojoje byloje (AIS) esančiais duomenimis. Iš Gerb. Antano Kazlausko gautos informacijos pagrindu vykdomoji byla buvo užbaigta, duomenys AIS pakoreguoti.
Pažymime, kad į visus Gerb. Antano Kazlausko paklausimus/prašymus sureaguota nedelsiant (atsakant/pateikiant dokumentų kopijas, atliekant procesinius veiksmus)“, – rašoma atsakyme.
Tokių situacijų pasitaiko retai
Tada Lietuvos antstolių rūmų atstovė spaudai Dora Petkauskaitė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad atsakyti į klausimą, kodėl vykdomąjį raštą išdavusi institucija nenurodė asmens kodą, neįmanoma, nes praėjo trys dešimtmečiai.
„Turbūt nė pats Šerlokas Holmsas to neišsiaiškintų. Ir kai šis vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti, dar net nebuvo dabartinės privačių antstolių sistemos, veikė valstybės išlaikomi teismo antstoliai“, – tvirtino ji.
Ji pridūrė, kad tokių ar panašių situacijų pasitaiko itin retai.
„Jų išvengti padeda Civilinio proceso kodekso 648 str. ir yra įtvirtintas reikalavimas, kad vykdomajame rašte turi būti nurodytas skolininko asmens kodas“, – akcentavo atstovė spaudai.
Ji pridūrė, kad ši ilga istorija baigėsi labai greitai, kai tik šis žmogus kreipėsi į Antstolių Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės kontorą.
„Šių metų sausio 10 d. jis buvo informuotas, kad vykdomosios bylos dokumentus gali peržiūrėti portale www.antstoliai.lt; sausio 16 d. vykdomojo rašto kopija ir lydraščio dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti kopija gerb. A. Kazlauskui buvo pasirašytinai įteikti; sausio 24 d. vykdomoji byla užbaigta. Duomenys, esantys Antstolių informacinėje sistemoje, buvo sutvarkyti.
Žinoma, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl patirtų nuostolių (jei tokių buvo) arba neturtinės žalos atlyginimo. Ar pasinaudoti tokia teise – jo asmeninio apsisprendimo klausimas“, – tvirtino D. Petkauskaitė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
