Vienų Šiaulių miesto savivaldybės įmonių milijonus surijo banko „Snoras“ griūtis, kitų – kuro, elektros kainos. Šilumos tiekėjai uždirbo pelno, bet pinigų neturi. Optimistai – knygų pardavėjai, nors ir neuždirba milijonų.
Šiluma kaulus tebelaužo
Už 2011 metus AB „Šiaulių energija“ skaičiuoja pelną. Kol kas tikslių skaičių įvardinti negalėjo net generalinis direktorius Česlovas Kasputis.
Jis skaičiavo, kad Šiauliuose gruodį gyventojai sunaudojo 30 procentų mažiau šilumos energijos. 23 procentais, lyginant su užpernai gruodžiu, kilo šilumą gaminančio kuro kaina. Todėl gyventojams, pasak Č. Kaspučio, sąskaitos už gruodį mažesnės tik apie 10 procentų.
„Jeigu būtų įvykę baisiausia – gruodis buvęs labai šaltas, kaip 2010 metais, sąskaitos būtų buvusios vos ne ketvirtadaliu didesnės“, – sakė Č. Kasputis.
Kaip šilumininkai jaučiasi, kad daugelis žmonių jiems siunčia tik prakeiksmus už dideles šilumos sąskaitas?
„Kitaip ir negali būti, kai už šilumą reikia sumokėti didžiąją dalį atlyginimo. Jeigu žmonės gautų normalius atlyginimus, pasikeistų požiūris ir į dideles sąskaitas už šilumą“, – mano Č. Kasputis.
Gyventojai, pasak Č. Kaspučio, Šiauliuose moka gana neblogai – apie 93,7 procento gautų per metus sąskaitų sumos. Gyventojų skola siekia 4,9 milijono litų. Beveik 1,5 milijono litų skolingi vien Savivaldybės socialinių būstų gyventojai.
„Abejoju, ar kada šią skolą atgausime. Nors iš antstoliai išieško, bet tie žmonės neturi nei turto, nei pinigų, o iš butų jų taip pat niekas neišvaro, nes jie neturi, kur eiti“, – sakė Č. Kasputis.
Valdiškos skolos auga
Savivaldybės skola „Šiaulių energijai“ pernai rugsėjį buvo pasiekusi daugiau, nei 18,8 milijonų litų. Už šildymą nemoka mokyklos, darželiai ir kitos įstaigos.
Č. Kaspučio teigimu, bendrovei jau trūksta apyvartinių lėšų kurui nusipirkti.
Savivaldybės skolą „Šiaulių energija“, pasak Č. Kaspučio, bandys parduoti bankui. Jau paskelbtas ir konkursas, sausio pabaigoje bus plėšiami konkurso vokai.
Laimėjęs bankas sumokės „Šiaulių energijai“ visą Savivaldybės skolos sumą.
Pagal tokį pat mechanizmą Savivaldybės skolą – per 8 milijonus litų – „Šiaulių bankui“ jau yra pardavusi kita Savivaldybės įmonė – „Busturas“.
Savivaldybė bankui skolą pradės grąžinti nuo 2013 metų. Skolos grąžinimas pagal grafiką tęsis keleris metus. Palūkanas mokėtų „Šiaulių energija“.
Nuo rugsėjo 1–osios iki vakar dienos Savivaldybės skolos „Šiaulių energijai“ dar išaugo iki 2,8 milijono litų.
Drakonas „apžiojo“ milijonus
„Oi, drakoniški metai bus“, – nelinksmai prognozuoja Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC), kurio dalininkais yra visos apskrities savivaldybės, vadovas Raimundas Jakutis.
Per „Snoro“ griūtį ŠRATC neteko banke turėtų 13,8 milijono litų Europos Sąjungos paramos lėšų, bioskaidžių atliekų tvarkymo projektui įgyvendinti. Visa projekto vertė – 46 milijonai litų.
„Snoro“ administratorius ŠRATC pastatė į ketvirtą eilę su tais, kurių indėliai viršijo 350 tūkstančių litų ir buvo drausti.
R. Jakučio teigimu, iki lapkričio 16 dienos ŠRATC buvo surinkęs ir pervedęs į Šiaulių miesto savivaldybės sąskaitą „Snoro“ banke 790 tūkstančių litų rinkliavos mokesčio.
„Viltis atgauti pinigus labai maža“, – mano R. Jakutis.
Prašyta, kad dalininkai kreiptųsi į Vyriausybę, ministerijas, Lietuvos banką.
„Jeigu pinigų neatgausim, neįgyvendinsim bioskaidžių atliekų tvarkymo projekto. Po to prasidės Europos Sąjungos sankcijos, kur pinigai, jei nėra projekto“, – skundėsi R. Jakutis.
Pasak R. Jakučio, ŠRATC jau reikia pradėti leisti pagal projektą tuos prarastus 13,8 milijono litų: sumokėti 1,3 milijono litų už 38 tūkstančius vienetų konteinerių. Konteinerių pirkimo konkursai jau įvykę, trauktis nebėra kur.
Vanduo – su klaustuku
AB „Šiaulių vandenys“ vadovas Jonas Matkevičiaus teigimu, vandens suvartojimas nei augo, nei mažėjo. 1100 padaugėjo naujų vartotojų, kai buvo nutiestas vandentiekis į kelis miesto mikrorajonus už Europos Sąjungos pinigus.
Pelno už pernai metus „Šiaulių vandenys“ skaičiuoja apie pusę milijono. 2010 metais įmonė pelno turėjo per 0,7 milijono litų.
„Šiaulių vandenys“ Valstybinei kainų ir energetikos komisijai pateikė projektą dėl naujų kainų, nes buvusių kainų galiojimas baigėsi gruodžio 31 dieną.
Nors jame tiesiogiai ir nenumatyta kainos kėlimo gyventojams, tačiau paprašyta įvertinti, kad nuo metų pradžios mokestis už vandens išteklius, naudojamus komercijai, brangsta kone du šimtus kartų: nuo 6 centų už išgauto vandens kubinį metrą iki 10,8 lito.
„Negaliu tvirtinti, kad vanduo šiemet brangs, bet...“, – nepabaigė sakinio „Šiaulių vandenų“ vadovas.
Be pelno – be prošvaisčių
„Nuostolis“, – taip 2011 metus įvertino UAB „Šiaulių turgus“ direktorius Alvydas Petroliūnas.
Keleris metus iš eilės įmonės metų balansas dar būdavo apie nulį. „Šiaulių turgaus“ akcijos pardavinėjamos jau trejus metus. „Šiemet turbūt būsim parduoti ir įmonė baigs savo gyvavimą. Nes nebėra Savivaldybei ko belaikyti, kamputį beturim“, – sakė A. Petroliūnas.
Kita Savivaldybės įmonė „Pabalių turgus“ taip pat buvo atsidūrusi parduodamųjų sąraše. Jame išliko iki šiol, bet, pasak „Pabalių turgus“ direktoriaus Žydrūno Augustino, pardavinėti nebeskubama, nes įmonė pradėjo gauti pelną.
Užpernai, Ž. Augustino teigimu, „Pabalių turgus“ Savivaldybei sumokėjo 220 tūkstančių litų dividendų. Panašią injekciją į miesto biudžetą „Pabalių turgus“ planuoja ir šiemet.
Miestas nenušvis
„Miesto gatvėse ir taip šviečia tik kas antras šviestuvas, neskaičiuojant sankryžų ir perėjų. Biudžete nėra pinigų, todėl norėtų, kad degtų vos kas trečias. Bet tai būtų katastrofa miestui“, – sakė UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ direktorius Edmundas Laugalis.
Savivaldybės įmonė 2011–uosius baigė su nedideliu pliusu. Mažai turėjo darbų „iš šono“ – pagelbėti kitoms įmonėms, dirbančioms mieste.
Oro uostui reikia nutarimo
„Tokių rekordinių metų įmonės istorijoje dar nebuvo“, – džiaugėsi Savivaldybės įmonės „Šiaulių oro uostas“ direktorius Romas Mikšys.
Perkrautas rekordinis krovinių kiekis. Didžioji dalis – galvijų prieauglis į Izraelį, perkrauta ir gėlių, atskraidintų iš Izraelio. Deramasi su Turkija dėl galvijų prieauglio perkrovimo ir skraidinimo. Šiuo metu į Turkiją galvijai keliauja autotransportu.
Jeigu, pasak R. Mikšio, Vyriausybė pagaliau priimtų nutarimą steigti pasienio postus su veterinarine ir kitomis tarnybomis šalies oro uostuose, reikalai dar sparčiau gerėtų.
„Jeigu šalis neturi pasienio postų oro uostuose, su ja niekas nenori turėti reikalų, laiko nepatikimais partneriais“, – sakė R. Mikšys.
Knygyną gelbėja skaitytojai
UAB „Žiburio knygynas“ direktorės Irmos Šambarienės džiaugsmui knygynas 2011–uosius baigė, kad ir su nedideliu, bet pliusu. Kilo šildymo, elektros kainos, bet kiek brango ir knygos.
Direktorė pastebėjo, kad nebe visos Lietuvos savivaldybės turi išlaikusios savo knygynus, o Šiauliai išlaikė.
Knygynas daugiausia laikosi iš mokomosios literatūros, nes ją perka ir moksleiviai, ir studentai. „Nors Visuotinę lietuvių enciklopediją prenumeruoja ir nedaug Šiaulių universiteto dėstytojų“, – sakė I. Šambarienė.
R. Žadeikytė
