„Seimo narių balsavimas galėtų būti lemtingas tikintis pokyčių, visiems svarbiausiems mūsų reikalavimams realizuoti reikalingos papildomos lėšos, net jeigu tai ilgalaikė perspektyva. Priešingu atveju biudžeto patvirtinimas neatsižvelgiant į susidariusią situaciją tik dar labiau pagilintų krizę švietimo sistemoje“, – pranešime spaudai sako LŠDPS pirmininkas A. Navickas.
Antradienį Seimo posėdyje, kurį stebės LŠDPS atstovai, ketinama tvirtinti kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Mokytojai nedirbs, neves pamokų.
LŠDPS prašo kitų metų biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – kompromisinį variantą – po 15 proc. nuo sausio ir nuo rugsėjo. Šiuo metu numatyta darbo užmokestį kitąmet didinti du kartus po 10 procentų.
Profsąjunga nurodo, kad taip bus tik kompensuota infliacija, o 130 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) rodiklis nebus pasiektas. Šis rodiklis įvardijamas pagrindiniu Vyriausybės bei politinių partijų ilgalaikiu įsipareigojimu mokytojams. Ministrų kabineto atstovai tvirtina, kad keliant algas antrąjį kartą nuo rugsėjo, bus atsižvelgiama į VDU pokyčius ir prireikus ieškoma papildomų pinigų biudžete.
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, lapkričio pabaigoje streike dalyvavo apie 2 tūkst. pedagogų.
Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitų metų biudžete papildomai ketinama skirti per 387 mln. eurų.
LŠDPS su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nesutaria dėl esminių reikalavimų: darbo užmokesčio pedagogams, darbo krūvio sandaros ir mokinių skaičiaus klasėse mažinimo.
ŠMSM kartoja, kad labiau didinti atlyginimų nėra finansinių galimybių.
