Ministerijos insaideriai pasakoja, kad ministerijos vadovybė pageidavo, jog šį viešąjį pirkimą laimėtų Nedo Šinkūno vadovaujama įmonė „Interbanga“, valdanti radijo stotį „EXTRA FM“ ir teikianti komunikacijų agentūros paslaugas. „Čia buvo vadovybės prašymas, kad darytų būtent Nedas, ta „Interbanga“, – sako savo pavardės viešinti nenorėjusi tarnautoja.
Portalas tv3.lt pasiteiravo N. Šinkūno, ar jis asmeniškai pažįsta ką nors iš ministerijos vadovybės, bet vyras atsakė neigiamai. Pati Žemės ūkio ministerija paaiškino, kad įmonės „Interbanga“ pateiktas pasiūlymas buvo ekonomiškai naudingiausias apklausus tris galimus tiekėjus.
Sutartis paviešinta tik paklausus, bet sako netyčia
Įvairios valstybinės įstaigos gali atlikti viešuosius pirkimus neskelbiamos apklausos būdu, jeigu numatoma sutarties vertė yra mažesnė nei 10 tūkst. eurų be pridėtinės vertės mokesčio. Šiuo atveju kaip tik taip ir buvo padaryta.
Neskelbiama apklausa reiškia, kad ministerijos atstovai susirado keletą paslaugą suteikti galinčių tiekėjų ir pasiūlė jiems pateikti savo pasiūlymą. Tada paprastai sudaroma pasiūlymų eilė pagal ekonominį naudingumą. Laimėtoju pasirenkamas tas tiekėjas, kuris atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir jei siūloma paslaugos kaina nėra per didelė.
Iš esmės tai pats paprasčiausias pirkimo būdas, kuriuo valstybinės įstaigos dažnai naudojasi, norėdamos išvengti ilgų ir rigidiškų procedūrų.
„Bet šiuo atveju, mano nuomone, vežimas buvo pastatytas prieš arklį. Pirma nusiperkame paslaugą, o paskui žiūrime, kas bus. Logotipas toks dalykas, pirmiausia turėjo būti konkursas tam logotipui sukurti. O dabar išeina taip, kad kas laimėjo, kas pasiūlė, tą ir turime turėti“, – apgailestavo viena ministerijos atstovė, nenorėjusi atskleisti savo pavardės.
Iš tiesų valstybinės įstaigos gali pirkimus vykdyti, kaip joms atrodo patogiau, tik šiuo atveju ministerijos tarnautojai pasakoja buvę praktiškai priversti patys nemokamomis programėlėmis „paišyti“ įvairius logotipų variantus, atsižvelgus į kitų šalių žemės ūkio ministerijų pavyzdžius.
Sutartis su neskelbiamos apklausos būdu atrinktu laimėtoju „Interbanga“ pasirašyta šių metų kovo 24 dieną. Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos informacija, paviešinti sutartį arba preliminarią sutartį reikia per 15 kalendorinių dienų, tačiau birželio 13 dieną tokios sutarties Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dar nebuvo, o birželio 14 dieną, po portalo tv3.lt užklausos ministerijai – atsirado.
„Visos sutartys, kurios yra sudarytos raštu, turi būti paviešintos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje“, – sakė Viešųjų pirkimų tarnybos Personalo ir informacijos valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Irma Pimpičkaitė.
Teisės aktai numato tam tikrų išimčių, kai neskelbiamos apklausos metu sudarytos sutartys gali būti neviešinamos, bet šiuo atveju jos menkai pritaikomos, nes tada reiktų, kad paslaugą teiktų fizinis asmuo.
„Šiuo metu sutartis yra paskelbta Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje“, – pakomentavo Žemės ūkio ministerija, sureaguodama į klausimą, kodėl sutartis nebuvo paviešinta. Pasak ministerijos, taip nutiko dėl techninės darbuotojų klaidos.
Nori pakeisti logotipą su varpomis
Dabartinis Žemės ūkio ministerijos logotipas yra Vyčio ženklas, apsuptas grūdinių kultūrų varpų, o apačioje užrašyta „Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija“.
Ministerija teigia apklausi tris galimus tiekėjus: įmones „Abreda“, „Interbanga“ ir „Rodiklis“. Pasak ministerijos, „Rodiklis“ pasiūlymo išvis nepateikė, „Abreda“ pasiūlymą įkainojo 12 tūkst. eurų be pridėtinės vertės mokesčio, o „Interbanga“ pažadėjo įgyvendinti užsakymą už 9669 eurus be pridėtinės vertės mokesčio arba už 11 699,49 su pridėtinės vertės mokesčiu. Tai rodo, kad pastaroji įmonė yra arba geriausiai susipažinusi su neskelbiamos apklausos būdu vykdomais pirkimais, arba jie iš anksto žinojo, kokia yra viršutinė pirkimo riba.
Ministerija laimėjusios įmonės paprašė pateikti mažiausiai penkias skirtingas idėjas naujam logotipui, iš kurių ministerija planavo išsirinkti du labiausiai patikusius variantus. Tuomet tiekėjas turėjo pateikti abiejų patikusių idėjų grafinius sprendimus, iš kurių ministerija atsirinko vieną. Kartu tiekėjas privalėjo pateikti logotipo naudojimo taisykles.
Be logotipo, ministerija pageidavo turėti stiliaus knygą arba brandbooką. Tokias stiliaus knygas turi dauguma organizacijų, tai būtina norint išlaikyti stilistinį vientisumą. Stiliaus knygoje turi būti logotipas ir jo panaudojimo vizualizacijos, reprezentacinės sienelės pavyzdžiai, mobiliojo stendo, vizitinių kortelių, darbuotojų pažymėjimų pavyzdžiai, informacinių pranešimų blankai, elektroninio laiško parašas, prezentacijų, infografikų šablonai, vaizdo konferencijų užsklandos, bukletų ir skrajučių kūrimo taisyklės.
Taip pat prašoma, kad būtų pavaizduojama, kaip logotipas turi atrodyti ant dovanų, padėkos raštų, vokų, dovanų maišelių, popierinių dokumentų dėklų, marškinėlių, džemperių, vėliavos, tento. Paprašyta pateikti rėmelį socialiniams tinklams bei kaip turi atrodyti ministerijos įrašai socialinėje medijoje.
N. Šinkūnas sako, kad ministerija išsirinko logotipą iš 18 pateiktų variantų, o visi darbai planuojami baigti liepos mėnesio antroje pusėje, nes darbų apimtis gana didelė. Vyras teigė, kad darbams rangovų nesamdė, įmonėje turi profesionalią dizainerę. Rekvizitai.lt duomenimis, įmonėje „Interbanga“ dirba du apdraustieji darbuotojai.
Kainos gali dramatiškai skirtis
Portalas tv3.lt kreipėsi į keletą logotipų kūrimo paslaugas teikiančių įmonių, prašydamas įvertinti, ar 10 tūkst. eurų skirti logotipui ir stiliaus knygai yra adekvatu. Su pridėtinės vertės mokesčiu suma sudaro 11 699, 49 eurus. Juolab, kad Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje yra įvairių pavyzdžių, kiek valstybinės įstaigos sutinka mokėti už tokias paslaugas.
Pavyzdžiui, Vyriausybės kanceliarija suvenyrų ir dovanų stiliaus knygos sukūrimo paslaugas pirko už 8252,20 eurų, o Lietuvos bankas šimtmečio logotipo ir jo naudojimo aprašymo (stiliaus knygos) sukūrimo paslaugas iš fizinio asmens pirko už 3854 eurus.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas stiliaus knygos kūrimo paslaugas pirko už 11 858 eurus, o Muitinės departamentui stiliaus knygą „Interbanga“ sukūrė už 7500 eurų.
Vienos logotipus kuriančios įmonės atstovas pasakojo, kad tokio tipo paslaugų kainą įvardinti yra gana keblu, nes daug kas priklauso nuo užsakovo.
„Viena yra logotipas ir stilius vietinės reikšmės kepyklėlei ir visai kita – tarptautiniam brandui, kuris bus spausdinamas ant tūkstančių pakuočių kasdien. Ir nors galutinis rezultatas gali atrodyti toks pat „paprastas paveikslėlis” bet užduotis ir darbas tam yra skirtingi. Tyrimas, metodika, registravimas, tapatumas ir taip toliau“, – teigė portalą konsultavęs įmonės atstovas, nenorėjęs būti įvardintas viešai.
Pasak jo, 10-11 tūkst eurų už logotipą ir stiliaus knygą nėra stulbinantis suma, bet bendrai paslaugų kainų rėžiai galėtų būti kuo įvairiausi. Jeigu samdomas laisvai dirbantis dizaineris, kaina už logotipą gali siekti nuo 50 iki 1000 eurų.
Jei tai bus smulki reklamos agentūra, tuomet kaina už logotipą gali svyruoti nuo 500 iki 2000 eurų, o jei kalbama apie stambią reklamos agentūrą, tuomet kaina gali šoktelti nuo 1000 iki 20 000 eurų.
Kitos įmonės atstovas atsakė panašiai: „Yra situacijų kai 10 tūkst. yra labai per brangu. Ir tikrai nepagrįsta. Yra situacijų, kai labai per pigu. Ir kuo didesnė įmonė – daugiau reikalavimų, kuo sudėtingesnis konkursas – tuo viskas kitaip“, – teigė pašnekovas.
