„Aš neturiu tikslo pabaigti kadenciją, (dirbti ministru – BNS) būtinai visą tą laiką. Ministro keitimas yra politinis procesas ir jis pirmiausia vyksta premjerės, frakcijos ir koalicijos sutarimu“, – antradienį žurnalistams Seime sakė ministras, atsakydamas į klausimą, ar jis tikisi pabaigti savo kadenciją.
Navickas jaučiasi ramus
Tačiau jis pabrėžė, kad jaučiasi ramus.
Pasak K. Navicko, iki šiol jis jautė premjerės ir konservatorių frakcijos užnugarį, o po G. Nausėdos įspėjimų dėl galimų pokyčių Ministrų kabinete apie tai nebuvo kalbėta.
Šalies vadovo rinkimuose sekmadienį balsavęs G. Nausėda teigė matantis poreikį koreguoti Vyriausybės sudėtį – jis patvirtino, kad jei bus perrinktas prezidentu, liepą, kai prasidėjus naujai prezidento kadencijai Vyriausybė grąžins įgaliojimus, bus permainų Ministrų kabinete, tačiau konkrečių ministrų neminėjo.
G. Nausėda anksčiau yra raginęs paskirti naują švietimo, mokslo ir sporto ministrą bei teigė, kad laimėjęs prezidento rinkimus keltų žemės ūkio ministro atsakomybės klausimą.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas antradienį pareiškė, kad perrinkus šalies vadovą Vyriausybėje gali pasikeisti daugiau nei keli ministrai.
Šios Vyriausybės kadencija baigsis po Seimo rinkimų šių metų spalį.
Vyriausybė pagal Konstituciją grąžina įgaliojimus prezidentui po jo priesaikos, o šalies vadovas po to skiria Ministrų kabinetą iš naujo.
Seimo opozicija K. Navickui yra surengusi dvi interpeliacijos procedūras dėl padėties žemės ūkio sektoriuje. Pirmą kartą – 2022 metų birželį per balsavimą dėl nepasitikėjimo ministras išsaugojo postą, o balsavimas įžiebė konfliktą tarp valdančiųjų ir opozicijos, kuri keletą savaičių boikotavo Seimo posėdžius ir posėdžiavo atskirai.
Antroji interpeliacija K. Navickui Seime žlugo 2023 metų balandžio 20-ąją.