„Ponas Valotka turėtų užsiimti savo funkcijomis ir jeigu jis nori būti politiku, turėtų eiti į renkamas pareigas, dalyvauti seimo rinkimuose, prezidento rinkimuose, kokiuose tik nori rinkimuose“, – Šilalės rajone žurnalistams sakė šalies vadovas.
„Esame demokratinė valstybė, bet pirmiausia turėtų atlikti tas funkcijas, kurioms yra numatytas. (...) Norėtųsi, kad jam jas sektųsi atlikti gerai“, – pridūrė G. Nausėda.
Valstybinė kalbos inspekcija yra nurodžiusi Vilniaus rajono savivaldybei panaikinti dvikalbius užrašus lietuvių ir lenkų kalba Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose, ši su tuo nesutiko ir kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją – pastaroji konstatavo, kad inspekcijos nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Praėjusią savaitę apie lenkiškus užrašus Vilniaus rajone diskutuojant LRT radijo laidoje Kalbos inspekcijos viršininkas sakė, kad nesvarbu, jog dalis Vilniaus rajono gyventojų nori užrašų jų gimtąja kalba.
„Na ir kas, kad nori. Rusai ten sakykime, jie Donbase nori rusiškų užrašų, turbūt nenori ukrainietiškų. Tai yra okupacinė zona, kur vyko nuožmi polonizacija lietuvių, tai žymėti visą teritoriją lenkiškais užrašais, manau, kad pasipriešinimas būtų labai didelis“, – kalbėjo A. Valotka.
Dėl A. Valotkos pasisakymų į S. Kairį pirmadienį kreipėsi ir Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Konstanty Radziwillas (Konstantis Radživilas), jis pasmerkė šiuos inspekcijos vadovo žodžius ir išreiškė viltį, jog taip padarys ir šalies vadovai.
Kultūros ministras S. Kairys penktadienį pranešė pasirašęs įsakymą Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo A. Valotkos pasisakymams įvertinti. Tokio prašymo jis sulaukė iš Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus.
Anot Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus, A. Valotka taip pat pavartojo neetišką teiginį kalbėdamas apie ženklų pastatymą Vilniaus rajone, jis tvirtino, kad neturi reikšmės, kas pastatė lenkiškus užrašus: „(...) nesvarbu, ar žmonės, ar marsiečiai pastatė. Jokio skirtumo nėra“.
R. Duchnevičiaus nuomone, minėti A. Valotkos pasisakymai kursto nesantaiką ne tik tarp Lietuvoje gyvenančių lietuvių ir lenkų tautybės Lietuvos piliečių, tačiau galimai ir tarp Lietuvos bei Lenkijos valstybių.
