Pasak jo, reikia įvertinti skirtingas krizių valdymo patirtį 2009 metais ir 2020 metais.
„Tai buvo skirtingas valdžios veiklos algoritmas tada ir dabar ir mes matome rezultatus. 2009 metais Lietuvoje matėme smukusį BVP labiausiai visoje Europos Sąjungoje, o 2020 metais – mažiausiai visoje ES smukusį BVP“, – žurnalistams Klaipėdoje pirmadienį sakė prezidentas.
„Skirtumas buvo tas, kad pirmuoju atveju mes mechaniškai taupėme, žinoma, ir galimybės buvo kur kas ribotesnės: didinome mokesčius, karpėme išlaidas ir galiausiai bendrajame rezultate turėjome ir didesnę valstybės skolą, didžiulį nedarbą, milžinišką emigraciją, nuo kurios neatsitokėjome net ir praėjus keletui metų. 2020 metais turėjome pakankamai gerai valdomą situaciją ir neturėjome didesnių makroekonominių nuostolių“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Galbūt įvertinę šitą patirtį galėtume padaryti teisingas išvadas ir suprasti, kad jeigu nebus aktyvios anticiklinės politikos, leisimės laisvojo kritimo režimu ir, galimas dalykas, kad prognozės, kurios menkai buvo pakoreguotos, jas teks koreguoti dar kartą ir į mažąją pusę“, – pridūrė jis.
Finansų ministerija pirmadienį paskelbė, jog be bazinio scenarijaus, parengti ir du rizikos scenarijai, numatantys, kad padėčiai prastėjant šalies ūkis kitąmet galėtų trauktis 0,6-2,8 procento.
