Vilniui atsisakius idėjos sostinėje pastatyti paminklą Gedimino pr. – Vilniaus gatvės skvere, paminklui vietą rado Palanga – miestas, kuriame prezidentas lankė mokyklą ir mėgo ilsėtis.
„Vilnius atsisakė ne apskritai įamžinimo, o šito įamžinimo. Tikiuosi, kad prezidentas A. Smetona ras garbingą vietą ir Vilniaus landšafte ir tas projektas bus įgyvendintas nepaisant visų samprotavimų“, – antradienį Palangoje žurnalistams sakė prezidentas.
G. Nausėda teigė apgailestaujantis, kad istorikai bei publicistai dažnai „pavagia iš A. Smetonos ketvirtį amžiaus jo gyvenimo“.
„Mes kažkodėl galvojame, kad A. Smetona buvo kažkur pasislėpęs ir staiga atsirado 1926 metais, įvykdžius valstybės perversmą, kaip jie sako, ir vertiname jo veiklą tiktai tuo paskutiniuoju jo gyvenimo laikotarpiu. Man Antanas Smetona yra žmogus, kuris nuo pat jaunumės, dar nuo progimnazijos suolo ėmė domėtis draudžiama lietuviška spauda, nešė lietuvišką žodį, rašė publicistiką ir darė tai talentingai“. – kalbėjo prezidentas.
Pasak šalies vadovo, mažiausia ką gali padaryti Lietuva A. Smetonai, kuris kilo į pirmuosius ideologinius mūšius dėl Lietuvos nepriklausomybės ir kuris visą gyvenimą gyveno Lietuvos idėja, tai dar kartą nusilenkti.
„Bet, kad turėtume kur nusilenkti, reikia turėti jo atvaizdą ir jo simbolį. (...) Man pačiam lankantis Palangoje dar ne kartą norėsis stabtelti prie pirmojo prezidento paminklo ir pasakyti jam ačiū, kad mes turime sutaurintą Lietuvos simbolį ir dėl to simbolio mes kovojome“, – sakė G. Nausėda.
Sostinė paminklo atsisakė
2021 metais Vilniaus miesto savivaldybei atsisakius įgyvendinti tuomet konkursą laimėjusį paminklo A. Smetonai projektą, jį statyti pasisiūlė Palanga. Tų pačių metų liepą Vyriausybė kurortui perdavė autorines paminklo teises, jis turėjo būti atidengtas pernai.
Dar buvusios Vyriausybės skelbtą paminklo A. Smetonai konkursą 2020-ųjų spalį laimėjo projektas „622522“, jo autoriai – Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė.
Autoriams teko perprojektuoti architektūrinę dalį, nes Vilniuje skulptūra turėjo stovėti šalia judrios gatvės, o Palangoje atsidūrė greta žalumos.
„Vieta tikrai gera, ten sudėtinga vieta, Vilniuje, o čia – laisva, nėra aplink papildomų akcentų ar pastatų, istorijos ir visa kita“, – teigė skulptorius K. Venclovas.
Anot jo, skulptūra pagaminta iš storos geležies, kuris yra tvirtybės simbolis. Bandyta perteikti iškilaus šalies veikėjo svarbą kaip politiko, vadovėlių rašytojo, kalbos normintojo.
„Todėl pati skulptūros forma įgavo knygos atvarto arba knygos viršelio formą. Ir, žinoma, paties A.Smetonos kaip asmenybės, prezidento nuotrauka, kuri pritaikyta pjovimui metalo plokštėje, atspindi neperdirbtą, ne dailininko perkurtą veidą, o tokį, koks buvo“, – žurnalistams sakė K. Venclovas.
Architekto G. A. Sakalio teigimu, vienokią skulptūrą praeiviai matys šviečiant saulei, kitokiu kampu ji atsiskleis krentant šešėliui ir sutemus, tuomet „atsiranda švietėjiška A. Smetonos veikla – šviesa“.
Bendruomenė neprieštaravo
Palangos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas teigė, jog kurorte diskusijų dėl pirmojo prezidento skulptūros pastatymo nekilo.
„Yra trys faktoriai, kurie susiję tampriai su Antanu Smetona ir Palanga. (...) Šiandien sukanka 130 metų kai jis baigė Palangos progimnaziją. Taip pat jis buvo derybinėje grupėje dėl Palangos grąžinimo Lietuvai, vienas pagrindinių žmonių, kurio dėka Palanga šiandien priklauso Lietuvos Respublikai“, – teigė jis.
Kurortas skulptūrai parinko skverą tarp Birutės alėjos ir A. Mickevičiaus gatvių sankryžos, visai greta Baltosios vilos, kur, anot R. Trautmano, prezidentas praleido ne vieną vasarą čia ne tik poilsiaudamas, bet ir tvarkydamas valstybinius reikalus.
Kultūros ministerija A. Smetonos įamžinimo paminklui dar 2021-aisiais buvo skyrusi 250 tūkst. eurų. Palangos savivaldybė prisidėjo dar 100 tūkstančių eurų.
A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais Jungtinėse Valstijose, kilus gaisrui jo namuose.
Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau kartais prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.
