Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas sveikina prezidento iniciatyvą suburti ekspertų tarybą.
„Sudėtingu laikotarpiu trūksta lyderystės ir atsakomybės. Ypač kai yra tarpuvaldis – kai viena Vyriausybė nueina, o kita dar neturi įgaliojimų.
Tai labai gerai užpildyti tą spragą ir galbūt paruošti pagrindą būsimai Vyriausybei, kuri galėtų perimti ir turimą informaciją ir negaišti laiko su sprendimais“, – tv3.lt kalbėjo T. Janeliūnas.
Anot jo, viena iš prezidento funkcijų – tai sukurtas pereinamasis, tarpinis mechanizmas tarp naujosios ir senosios Vyriausybių.
„Tai labai svarbi prezidento funkcija ir gerai, kad Prezidentūra ėmėsi jos. Tokio tarpininkavimo galimybių anksčiau galbūt net nebuvo, ypač dėl didelės priešpriešos tarp valdančiųjų ir opozicijos.
Dabar po rinkimų nebėra kažkokių politinių priežasčių tai priešpriešai vyrauti. Šia prasme, prezidentas gali žymiai efektyviau ieškoti tarpininkavimo galimybių, ką jis dabar ir daro“, – pažymėjo T. Janeliūnas.
Tarp nueinančios ir ateinančios valdžios – vakuumas
Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė pridūrė, jog prezidentas mato blogėjančią situaciją ir suprato, kad yra „šioks toks vakuumas, nes viena valdžia nueina, o kita dar neatėjo“.
„Tai pakankamai formalus pirmasis prezidento žingsnis – siekiant atkreipti dėmesį ir parodyti, kad jis yra visoje politinėje sistemoje ir nesėdi tik pasislėpęs Daukanto rūmuose. Jis supranta, kad tai yra šansas jam pasirodyti ir suvaidinti tam tikrą vaidmenį“, – sakė politologė.
Politologė teigia, kad apie rimtesnes išvadas galima bus kalbėti, kaip pamatysime, kaip suburta ekspertų taryba veiks ir ką nuveiks. Ši iniciatyva gali būti labai naudinga, bet gali ir baigtis kaip viešųjų ryšių akcija, kuri nedavė jokio rezultato.
„Dabar visas fokusavimas turi būti į šios grupės darbo efektyvumo užtikrinimą ir į rezultatus“, – sakė politologė.
Ketvirtadienį pranešė, kad prie prezidentūros steigiama sveikatos ekspertų taryba, padėsianti valdyti koronaviruso krizę.
„Prezidentas bendravo su keletu pačių geriausių Lietuvos sveikatos ekspertų, prezidentas priėmė sprendimą prie prezidentūros steigti sveikatos ekspertų patariamąją tarybą, užtikrinti, kad ekspertų balsas būtų girdimas ir įgalintas“, – teigė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
Anot jo, ekspertų taryba patarinės esamai valdžiai, tačiau taip pat padės „užtikrinti kiek įmanoma sklandesnį koronaviruso krizės valdymo perdavimą“ po Seimo rinkimų keičiantis Vyriausybei. Prie Prezidentūros ši taryba veiks laikinai, vėliau ji bus perduota naujajai valdžiai, kuri ir priims sprendimą dėl jos ateities. Šiuo metu Vyriausybėje jau veikia medicinos ekspertų darbo grupė, tačiau naujoji taryba apims platesnį klausimų spektrą.
„Tampa filtru formuojant ministrų kabinetą, bet ne stabdžiu“
Politologė pažymėjo, kad prezidentas yra svarbus formuojant naująją Vyriausybę, kiek yra jo galios tvirtinant ministrų kabinetą.
„Dėl to bet kuris premjeras turi ieškoti čia tam tikro kompromiso. Dabar tokia situacija, kad būtų atmetinėjamos tam tikros kandidatūros turbūt niekam nėra palanki, nes mes neturime laiko žaisti su Vyriausybės formavimu. Yra tokia situacija, kai jau reikia dirbti ir reikia labai greitų sprendimų.
Prezidento vaidmuo turėtų būti, kad jis tampa filtru formuojant ministrų kabinetą, bet jis netampa stabdžiu“, – sakė R. Urbonaitė.
Prezidentas derins su paskirtu premjeru ministrų kabineto sudėtį. Kaip kandidatė užimti premjero pavardes įvardijama vienintelė – tai Ingrida Šimonytė, tad ji vykdys derybas su G. Nausėda.
Politologai pabrėžia, kad kai kurios ministerijos yra ypač svarbios ir derybų gali būti nemažai.
„Manau, kad labai svarbu su prezidentu rasti bendrą vardiklį dėl užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrų, nes čia reikia tampraus bendradarbiavimo. Tai labai svarbu suderinti – pažiūrėsime, ar pavyks.
Visos tos ministerijos, kurios yra kritinės, kalbant apie sveikatos, ekonominius ir švietimo iššūkius, jos turi kuo greičiau dirbti, nes laiko nebėra. Kai kurie dalykai turėjo būti padaryti ne tik vakar, bet ir prieš dešimt metų“, – sakė politologė R. Urbonaitė.
„Visi laukia konkrečių sprendimų“
Politologas T. Janeliūnas pažymi, kad prezidentas gali atmesti vieną ar kitą kandidatą į ministrus, tačiau tam turi būti aiškūs argumentai.
„Prezidentas gali turėti nemažai įtakos pasirenkant konkrečias asmenybes, bet, matyt, vienaip ar kitaip jo galios kartu ir šiek tiek ribotos.
Žinoma, jis gali atmesti tam tikrus kandidatus, bet reikia išreikšti labai aiškius argumentus, kodėl netinka vienas ar kitas kandidatas.
Atitinkamai, ką jis ir darė anksčiau, formuojant Vyriausybę, kada reikia peržiūrėti viso kabineto sudėtį, tai natūralu, kad tokių vetavimų gali būti vienas ar du, bet turi būti aiškiais argumentais paremti prieštaravimai“, – sakė T. Janeliūnas.
Jis pažymėjo, kad prezidentas jau dabar yra išsakęs pageidavus ir gaires, ko tikisi iš būsimų ministrų.
„Jeigu jis matys, kad pagal jo kryptis Vyriausybė ketina dirbti, tai lyg ir neturėtų būti kažkokių pagrindų, kodėl Vyriausybei trukdyti tuos ministrus paskirti, kaip yra suplanavę.
Visi laukia konkrečių sprendimų. Bet kokia gaišatis būtų niekam nepriimtina. Tikiuosi, kad Vyriausybė negaiš ir stengsis, kuo greičiau ministrų kabinetą suformuoti“, – sakė T. Janeliūnas.
Nausėda: kandidatams į ministrus smulkmeniškų egzaminų nebus
Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad prieš tvirtindamas naująją Vyriausybę vertins, kiek kandidatų pažiūros dera su jo gerovės valstybės vizija, bet smulkmeniškų egzaminų nerengs.
„Aš nedarysiu egzamino, kaip anksčiau buvo rengiami egzaminai ministrams. Ketinu iš principo kalbėtis apie tuos dalykus, kuriuos ministras mato kaip svarbiausius savo reguliuojamoje sferoje.
Be abejo, aš lyginsiu, kiek tai atitinka gerovės valstybės siekį, bet tai nebus smulkmeniškas lentelinis lyginimas mūsų pažiūrų.
Svarbiausia, kad žmogus būtų kompetentingas, žmogus tikrai norėtų pokyčių savo sektoriuje per jam suteiktą laiką. Padorumas ir profesionalumas yra absoliučiai privalomi dalykai taip pat“, – trečiadienį sakė G. Nausėda.
G. Nausėda kalbėjo apie siekius, kad Vyriausybė būtų tvari, turėtų stiprią politinę atramą ir pajėgtų vykdyti realias, o ne popierines reformas.
„Visuomenės, o ne siaurų interesų grupių gynimas, ryžtas siekti pokyčių svarbiausiose srityse, nesumeluotas dėmesys žmogui, kompetencija, atsakomybė ir sąžiningumas – štai pagrindiniai kriterijai, kuriuos keliu būsimos Vyriausybės nariams“, – teigė prezidentas.
Nauja Vyriausybė pareigas turėtų pradėti eiti gruodžio mėnesį. Kandidatė į premjeras įvardijama Ingrida Šimonytė.
