„Sveikinu Prancūzijos lyderystę, stiprinant Europos Sąjungos gynybos pramonę, karinės paramos Ukrainai teikimą bei siūlant svarstyti ir kitas netradicines priemones padėti Ukrainai. Esu įsitikinęs, kad visos paramos Ukrainai opcijos turi būti ant stalo“, – po susitikimo su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu teigė G. Nausėda.
„Sveikiname Prancūzijos sprendimą skirti 3 mlrd. eurų papildomos karinės paramos Ukrainai, tačiau turime suprasti, kad mūsų parama iki šiol buvo nepakankama. Jos užtenka Ukrainai atsilaikyti, bet nelaimėti“, – pridūrė prezidentas.
Šalies vadovo teigimu, Lietuva iki šiol tvirtai rėmė Ukrainą ir yra pasirengusi tai daryti toliau, nes, akcentavo jis, Kremliaus režimas nesustos tol, kol nebus sustabdytas.
„Bendras Europos ir sąjungininkų tikslas turėtų būti Ukrainos pergalė, nes tik ji yra kelias į ilgalaikę taiką ir stabilumą Europoje. Jei nepadėsime Ukrainai nugalėti, Kremliaus agresija tik plėsis“, – pabrėžė G. Nausėda.
E. Macronas Europos šalis paragino vykdyti bendrus karinės įrangos pirkimus
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kalbėdamas apie paramos Ukrainai teikimą, Europos šalis paragino kuo greičiau rasti bendrą sutarimą ir pradėti vykdyti bendrus karinės įrangos pirkimus.
„Toliau turime dėti pastangas, užtikrinti Europos Sąjungos karinę paramą teikiant ginklus, kurių skubiai reikia Ukrainai. Linkiu, kad kuo greičiau pasiektume sutarimą dėl Europos taikos priemonės, kad mūsų šalys galėtų vykdyti bendrus karinės įrangos pirkimus ir po to perduoti viską Ukrainai“, – po susitikimo su Lietuvos vadovu teigė E. Macronas.
„Šios pastangos privalo eiti kartu su Europos gynybos pramonės ir technologijų bazės stiprinimu, kuris šiandien yra dar per daug fragmentuotas tarp šalių narių, kenčia dėl nepakankamo finansavimo“, – sakė Prancūzijos vadovas, pabrėždamas didesnės ginklų gamybos Europoje būtinybę.
ELTA primena, kad tarptautinėje erdvėje netyla diskusijos apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimus. Jis teigė neatmetantis galimybės siųsti Prancūzijos sausumos pajėgas į Ukrainą. Prezidento teigimu, nėra nesvarstytinų klausimų, siekiant garantuoti, kad Rusija nepasiektų pergalės Ukrainoje. E. Macronas tvirtino, kad kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.
Visgi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino, kad Aljansas siųsti karių į Ukrainą neketina.
Kaip teigė Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kol kas yra kalbama tik apie mokomąsias misijas. Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys patvirtino, kad tai vienas iš galimų modelių.
