Po susitikimo su Seimo pirmininke, prezidentas taip pat pareiškė, kad daugiausia buvo kalbėta apie nacionalinio ir socialinio saugumo, atskirties klausimus. Tiesa, jei, pasak G. Nausėdos, dėl nacionalinio saugumo visos politinės jėgos yra vieningos, tai dėl socialinio žmonių saugumo ir atskirties reikia daugiau pasikalbėti.
Pajamos ir mokesčiai – svarbu
Jis pridūrė, kad būtina didinti Lietuvos gyventojų pajamas, kad jie nepajustų aukštos infliacijos padarinių, prieš prasidedant Seimo pavasario sesijai sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, pajamų sumažėjimą gyventojai gali justi dėl infliacijos, kuri persimetė į maisto ir kitų prekių kainas.
„Mums būtina daryti viską, kad žmonių pajamos didėtų ir kad žmonės nepatirtų realaus pajamų sumažėjimo šiuo sudėtingu laikotarpiu, kad infliacijos per pajamas nepajustų gyventojai“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen sakė G. Nausėda.
Prezidentas tikino, kad reikia ne tik šalinti infliacijos pasekmes, bet ir suvaldyti pačią infliaciją.
„Labai svarbu, kad šitoje situacijoje, kai infliacija didėja, kuomet iš tikrųjų atsiranda ir papildomų iššūkių mūsų ekonomikos augimui, pasaulinės ekonomikos lėtėjimo tendencijos, energetikos krizės, kad mes rastume socialiai jautrius sprendimus ir pasiūlytume žmonėms tokius sprendimus, kurie padėtų pirmiausiai suvaldyti infliacijos pasekmes, antra – suvaldytų pačią infliaciją“, – kalbėjo G. Nausėda.
Mokesčių reforma yra kertinis prasidedančios Seimo pavasario sesijos darbas, tačiau ji neturėtų būti siejama su mokesčių didinimu, įsitikinęs prezidentas.
„Mokesčių reforma neturi žmonėms asocijuotis su eiliniu mokesčių naštos didinimu. Tai tikrai neturi būti tikslas. Mokesčių sistemoje mes pasigendame teisingumo – tie, kurie uždirba mažiau, kartais moka daugiau nei tie, kurie uždirba daug, ir tai tikrai nėra gera praktika“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen sakė G. Nausėda.
Anot jo, Prezidentūra taip pat inicijuoja kai kuriuos mokesčių pasiūlymus – pavyzdžiui, greitesnį neapmokestinamųjų pajamų (NPD) prilyginimą minimaliai mėnesio algai (MMA) šeimoms, auginančioms vaikus.
„Pavyzdžiui, dėl neapmokestinamųjų pajamų spartesnio suartinimo su minimaliai mėnesio alga dirbančioms ir vaikus auginančioms šeimoms, dėl investicinės pelno lengvatos pratęsimo, bet tie sprendimai yra susiję su numatomu mokesčių paketu, kuris turi būti pateiktas Vyriausybės Seimui“, – kalbėjo šalies vadovas.
Brigados klausimai – jautrūs
Prezidentas su Seimo pirmininke taip pat kalbėjosi apie būsimą mokesčių reformos pristatymą parlamente, tolesnį valstybės tarnybos reformos svarstymą. V. Čmilytė pripažino, kad šios sesijos Seime bus nemažai naujų paskyrimų, bus paskirti Konstitucinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėjai, žvalgybos ombucmenas, taip pat, pasak Seimo pirmininkės, reiktų solidžiai pasikalbėti apie pranešėjų statusą, jų reikalingumą ir tai, kaip juos labiau apsaugoti.
Žurnalistų paklaustas, kaip vertina prieš porą dienų vykusį Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistorius vizitą ir ten išsakytas dvejones dėl vokiečių brigados Lietuvoje, prezidentas nesutiko su teiginiu, kad B. Pistorius visiškai ignoravo jo ir Vokietijos kanclerio pasirašytą komunikatą dėl brigados buvimo Lietuvoje.
„Neignoravo, mes rimtai kalbėjomės, aš buvau su juo susitikęs, kalbėjome apie grėsmes, kad situacija iš Baltarusijos ir Kaliningrado pusių negerėja. <...> Todėl siekiame daugiau ir greičiau čia sukurti sąlygas, kad brigados lygio darinį galėtume priimti. Per kiek taip padarysime? Ne per vieną ir ne per dvi savaites, bet mes dirbame. Vokietijos kanclerio ir Lietuvos prezidento pasirašytas komunikatas toliau galioja, visos pusės patvirtina tai, šiame komunikate yra numatyta visiško šimtaprocentinio brigados dislokavimo galimybė, tiesiog ji nėra konkretizuota laike. Ir dėl to aš manau, kad būtent šias komunikato nuostatas mes turime užpildyti turiniu, bet tai turi daryti abi valstybės suartėjimo būdu, viena daro savo namų darbus, kita įvertina savo prasirengimą. <...> Jokios dramos nematau, turime dirbti sutelktai“, – kalbėjo prezidentas G. Nausėda.
Jis pridūrė, kad Lietuva apie tai gali kalbėtis ir NATO lygiu, nors nebūtinai tai bus daroma Vilniaus NATO viršūnių susitikimo metu.
„Aš manau, kad jei tai bus svarstoma NATO lygiu, nes vis dėlto tai pakankamai detalus klausimas ir paprastai NATO viršūnių susitikime diskutuojama apie kur kas globalesnius dalykus, tačiau įvairiuose NATO formatuose mes galėsime diskutuoti ir pateiksime savo požiūrį apie ne gerėjančią, o prastėjančią saugumo situaciją, būtent aplink mūsų sienas ir visą NATO rytinį flangą. Jei šioje vietoje rasime sutarimą, viskas labai logiškai dėliojasi ir sprendimai turi būti atitinkami“, – per sakė prezidentas.
Prieš porą dienų būdamas Vilniuje B. Pistorius, paklaustas, kada Vokietijos brigada bus visa dislokuota Lietuvoje atsakė, kad tai - diskusijų klausimas. Anot jo, Vokietija turi Lietuvai priskirtą brigadą, Lietuva pradėjo infrastruktūros procesus. Bet užsiminė, kad pirmiausia dėl brigados Lietuvoje turėtų apsispręsti NATO, esą tai bendras sprendimas, ką daryti su Baltijos šalių gynyba.
„Reiktų priimti penkis tūkstančius karių ir daug transporto. Ką sako NATO apie tai, kas yra būtina, kas reikalinga? Ar reikia Baltijos šalyse nuolat dislokuotos brigados, o gal lankstesnių struktūrų? NATO dar nepriėmė dėl to sprendimų, manau, Vilniuje priimsime tuos sprendimus. Turime apsvarstyti ar būtina nuolat dislokuota brigadą čia“, – sakė B. Pistorius.
Daugelis šiuos Vokietijos gynybos ministro žodžius suprato, kaip pagrįstą dvejonę dėl to, kad visa vokiečių brigada kada nors bus Lietuvoje. Taip pat kalbėta, kad jis galimai ignoruoja G. Nausėdos ir Olafo Scholzo pasirašytą komunikatą.
Darbai prieš naują Seimo sesiją
Valstybės vadovas ir Seimo valdyba susitikę aptarė teikiamų teisės aktų projektų susitinka dukart per metus – prieš prasidedant pavasario ir rudens sesijoms.
Parlamentarai pavasario sesiją pradės penktadienį, kovo 10 dieną.
Pirmajame posėdyje, kaip įprasta, numatoma pateikti sesijos darbų programos projektą, Seimo rezoliucijos projektą dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo olimpinėse žaidynėse ir kitose tarptautinėse varžybose uždraudimo, nutarimo projektą dėl nepaprastosios padėties pratęsimo, Tarptautinių sankcijų įstatymo pataisos dėl konkrečių ribojamųjų priemonių nustatymo reaguojant į agresiją Ukrainoje.
Taip pat bus sprendžiama dėl prezidento vetuotų Ūkininko ūkio įstatymo pataisų.
Biudžeto lėšos tekės elektros spekuliantams, bus biudžeto deficitas ir brangus skolinimasis.
Valstybė skendės tirštuose dekriminalizuotų kanapių dūmuose, todėl daugelio problemų nebus matyti.
