Jis pirmadienį telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarė Rytų partnerystės, koronaviruso, Ukrainos vykdomų reformų klausimus, taip pat ir padėtį Rytų Ukrainoje.
Prezidentūros teigimu, Lietuva išlieka ištikima Rytų partnerystės programos rėmėja, o G. Nausėda pokalbio metu išreiškė palaikymą Ukrainos euroatlantinei integracijai ir šalies vykdomų reformų procesui, ypač prokuratūros ir teismų sistemos, bankų reguliavimo, žemės rinkos liberalizavimo srityse.
„Būtina užtikrinti Ukrainos institucijų nepriklausomumą ir įdiegti antikorupcines priemones. Tai ypač svarbu piliečiams, demokratijai, ekonomikos augimui, Europos bendrovėms svarstant reikšmingas investicijas Ukrainoje“, – Prezidentūros pranešime teigė G. Nausėda.
Ukrainos vadovui jis taip pat akcentavo principinę Lietuvos poziciją dėl Astravo atominės elektrinės saugumo ir Lietuvos sprendimą nepirkti nesaugios elektros energijos iš trečiųjų šalių.
G. Nausėda taip pat kreipėsi į Ukrainą su prašymu dar kartą apsvarstyti elektros nepirkimo klausimą iš Astravo atominės elektrinės.
Be kita ko, prezidentas išreiškė susirūpinimą dėl saugumo ir humanitarinės padėties Donbase bei Krymo regione.
„Primindamas Lietuvos poziciją dėl paramos Ukrainos teritoriniam vientisumui, prezidentas akcentavo Rusijos atsakomybę šiame konflikte“, – teigiama pranešime.
Jame taip pat priduriama, kad G. Nausėda apgailestauja, jog dėl koronaviruso protrūkio teko atšaukti šių metų kovą planuotą dvišalį vizitą į Kijevą ir Zaporožę, taip pat perkelti Ukrainos reformų konferencijos datą.
Praėjusią savaitę G. Nausėda kalbėjo su Baltarusijos ir Moldovos prezidentais Aleksandru Lukašenka bei Igoriu Dodonu, pirmadienį – su Azerbaidžano vadovu Ilhamu Alijevu.
Lietuvos prezidentas pranešė norįs pabendrauti su visais Rytų partnerystės šalių – Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo, Armėnijos, Azerbaidžano – vadovais.
Daugiau nei prieš dešimtmetį ES iniciatyva sukurta Rytų partnerystės programa skirta nubrėžti santykius su šešiomis posovietinėmis valstybėmis – Sakartvelu, Moldova, Ukraina, Armėnija, Baltarusija ir Azerbaidžanu – siekiant sukurti platformą bendradarbiauti demokratijos vystymo, prekybos, ekonominės strategijos, žmonių judėjimo ir kitais klausimais.
