„Aš netikiu, kad problemas galima spręsti dekretais, gąsdinimais ir privalomumais. Aš visada tikiu motyvacijos jėga“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.
Pasak jo, Lietuvos institucijos neišnaudoja motyvacinių priemonių žmonėms skiepytis.
Anot prezidento, griežtos priemonės nesiskiepijantiems „sukeltų priešišką reakciją“ ne tik tarp vakcinavimo priešininkų, bet ir abejojančiųjų skiepo nauda.
„Tai gali padaryti labai blogą poveikį“, – kalbėjo G. Nausėda.
Taip jis kalbėjo paprašytas įvertinti Prancūzijos inicijuojamas griežtas priemones, kuriomis siekiama paskatinti vakcinavimą nuo COVID-19.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paskelbė, kad skiepai nuo rugsėjo bus privalomi sveikatos apsaugos, senelių namų darbuotojams ir kitiems žmonėms, dirbantiems su pažeidžiamais žmonėmis.
E. Macronas pranešė, kad nuo rugpjūčio mėnesio visi, norintys išeiti pavalgyti ar išgerti, įlipti į tarpmiestinį traukinį arba apsipirkti prekybos centre, turės pateikti „sveikatos pasą“. Tai reiškia, kad jie turės būti vakcinuoti arba turėti neigiamą testo dėl COVID-19 atsakymą.
Prezidentas pasigenda SAM pastangų skatinant vakcinavimą: vakcinos dūla šaldytuvuose
Prezidentas Gitanas Nausėda pasigenda Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pastangų skatinant vakcinavimą.
„Deja, pasigendu aktyvesnių Sveikatos apsaugos ministerijos pastangų ir veiksmų skatinant vakcinavimą. Susidaro įspūdis, kad veiksmų plano, ar tai būtų 130 punktų planas gruodį, ar bent penkių žingsnių planas skatinant vakcinavimą dabar, paprasčiausiai nėra“, – per metinę spaudos konferenciją trečiadienį sakė G. Nausėda.
Jis pažymėjo, kad vakcinų šiuo metu Lietuva yra gavusi pakankamai, kad paskiepytų 70 proc. suaugusiųjų šalies gyventojų.
„Vakcinų, kaip ir žadėjome, šiandien Lietuva turi pakankamai, kad paskiepytų 70 proc. suaugusių šalies gyventojų. Europos Sąjungos pastangomis jau esame gavę 3,2 mln. dozių vakcinų, iš kurių šiandien, deja, daugiau kaip 800 tūkst. nėra panaudota ir dūla šaldytuvuose“, – pažymėjo prezidentas.
Šalies vadovas teigė, kad kels klausimą, kokį planą SAM turi paskiepyti daugiau gyventojų iki rudens, nes priešingu atveju teks grįžti prie karantino suvaržymų.
„Jei mes nenorime vėl užsidaryti rudenį, turime išnaudoti likusius vasaros mėnesius ir padaryti tai, ką įmanoma padaryti, ir ką padarė kitos valstybės. Todėl mes kelsime klausimą, kokį planą SAM turi per likusius vasaros mėnesius, pripažįstant, kad tai, kas buvo žadėta padaryti, nebuvo padaryta“, – sakė G. Nausėda.
Jis teigė, kad šiuo metu naudojamos vakcinavimo skatinimo priemonės yra „iš esmės jau atšipusios, sukami reklaminiai filmukai, kurių niekas nebežiūri“, tuo tarpu reikia identifikuoti mažiausiai besiskiepijančias visuomenės grupes ir dirbti su jomis.
„Kitų valstybių patirtis rodo, kad puikiai pasiteisina selektyviosios, nukreiptos į konkrečias gyventojų grupes kampanijos, mobilieji punktai, kurių turi būti gerokai daugiau ir jie turi būti būti kur kas arčiau žmonių, skiepijimas vaistinėse ir materialinių paskatų pateikimas, tie penki eurai papildomi irgi kaip viena iš priemonių galėtų būti“, – kalbėjo prezidentas.
„Jei ir toliau kapstysimės vėžlio žingsniais, reikės kelti klausimą, kam reikalinga tokia Sveikatos apsaugos ministerija, jei mes vis tiek niekaip nepriartėjam prie 70 proc. tikslo?“, – tvirtino šalies vadovas.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 46 proc. žmonių, tačiau pastaruoju metu skiepijimo mastai šalyje sumažėjo.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi 3 mln. 203 tūkst. 455 skiepų dozių, iš jų sunaudotos 2 mln. 373 tūkst. 693 dozės.
Nepanaudota šiuo metu per 829,7 tūkst. vakcinos dozių.
