Taip jis kalbėjo Briuselyje vykstant specialiai Europos Vadovų Tarybai (EVT) ir teigė Prancūzijos kolegai perdavęs, kad Lietuva norėtų, kad šis „skėtis“ gintų ir ją.
„Aš priėjęs ir užkalbinęs prezidentą sakau, tai mes irgi norime po jūsų skėčiu. Sako tai kaip tik aš apie tai ir kalbu ir čia pat pateikė savo pasiūlymą, – žurnalistams kalbėjo šalies vadovas. – Jis čia pat pasiūlė, kad vienas iš jo patarėjų galėtų atvažiuoti į Lietuvą ir papasakoti plačiau ir giliau apie šio pasiūlymo esmę.“
E. Macronas trečiadienį paskelbė, jog Prancūzija svarsto galimybę išplėsti šalies branduolinio atgrasymo priemones Europos partneriams. Jis taip pat užsiminė apie galimybę siųsti europiečių karius į Ukrainą kaip taikdarius, kurie užtikrintų galimo taikos susitarimo laikymąsi.
„Manau, kad tai labai įdomi idėja ir mes į šį pasiūlymą žiūrime su dideliais lūkesčiais, nes branduolinis skėtis būtų rimta atgrasymo priemonė Rusijos atžvilgiu ir labai svarbu pasinaudoti šia galimybe didinti mūsų atsparumą ir ypač rytiniame flange, nes rytinis flangas yra atviras įvairioms grėsmėms“, – sakė G. Nausėda.
„Susiduriame su hibridinėmis atakomis, mes susiduriame su kritinės infrastruktūros sabotavimu, nelegalia migracija ir kitomis grėsmėmis“, – teigė prezidentas.
BNS skelbė, kad tikėtinas naujasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas taip pat yra paraginęs išplėsti šį apsaugos skėtį.
Nepaisant palankaus vertinimo, G. Nausėda pabrėžė, jog kol kas šį pasiūlymą vertinti sunku, nes tai tik idėja.
„Tai kol kas tik idėja. Patraukli, ji mums labai įdomi, be jokios abejonės, nes mes tikrai turime tokių lūkesčių, bet kol tai yra tik idėja kalbėti apie ją visapusiškai yra sunku“, – LRT Briuselyje sakė prezidentas.
„Visą apimančios oro gynybos sistemos Europoje būtų vienas iš prioritetų ir aš tikiuosi, kad tas dokumentas (White Paper on European Defence), kuris pasirodys šiek tiek vėliau kovo mėnesį jis apims be kitų elementų ir šį“, – kalbėjo jis.
Anot prezidento, svarbu sudaryti šios sistemos veikimo algoritmą, jog ši būtų veiksmingai panaudota iškilus realiai grėsmei.
„Aš matau, kad šiuo metu įvairiai spekuliuojama kas ką gins, kas ko negins. Aš manau, kad jeigu ši sistema bus valdoma pačių prancūzų, o toks ir yra konceptas, labai svarbu, kad būtų aiškūs algoritmai kada sistema aktyvuojama, kokiu atveju, kokiems įvykiams atsitikus, kad neatsitiktų taip, kad sistema yra, bet tuo metu, kai reikia paspausti mygtuką, kažkas jo nepaspaudžia, o mes to mygtuko neturim“, – teigė G. Nausėda.
Pasak jo, tokio pobūdžio klausimai galėtų būti atsakyti per E. Macrono pasiūlytas profesines konsultacijas.
Savo ruožtu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, jog tokius Prancūzijos prezidento siūlymus laiko grasinimu. G. Nausėda tokią reakcija laiko geru ženklu.
„Visada kuomet Kremlius sureaguoja jautria, reiškia kažkur pataikėm. Reiškia sprendimai iš tikrųjų yra teisingi, rimti ir Kremliaus reakcija ir yra tas indikatorius, kad einame teisingu keliu“, – tikino prezidentas.
Briuselyje viešintis G. Nausėda EVT posėdyje su Bendrijos šalių lyderiais ketvirtadienį aptaria Europos gynybos stiprinimą ir paramą Ukrainai.
Bendrijos lyderiai Briuselyje susirinko Jungtinėms Valstijoms sustabdžius karinę pagalbą Ukrainai bei tvyrant abejonėms dėl Vašingtono įsipareigojimų Europai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
