I. Šimonytę į premjeres deleguoja centro-dešinės koalicija, kurią sudaro Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija. Jie Seime turi daugumą – 74 mandatus iš 141.
Svarbiausias darbas – pandemijos suvaldymas
Prezidentas iš Seimo tribūnos sakė, kad Lietuvai tenka neatidėliotinas uždavinys bendromis jėgomis suvaldyti Covid-19 infekcijos plitimą.
„Privalome dirbti kartu, kartu suvaldyti neigiamus pandemijos padarinius sveikatos apsaugos sistemai ir ekonomikai, taip pat kultūrai bei kitiems labiausiai nukentėjusiems sektoriams. Tai bus pirmasis naujosios Vyriausybės uždavinys“, – Seime sakė G. Nausėda.
Tačiau, jo teigimu, privalome žvelgti į tolesnę Lietuvos ateitį – nuosekliai augantį gynybos finansavimą, aktyvią užsienio politiką, energetinės nepriklausomybės stiprinimą, pagarbą teisės viršenybės principui.
„Taip pat turime siekti didesnio socialinio teisingumo, naikinti neteisingas mokestines lengvatas, mažinti pajamų nelygybę. Naujoji Vyriausybė turėtų skirti deramą dėmesį ir žalios Lietuvos kūrimui“, – sakė prezidentas.
Jis sako esantis įsitikinęs, kad I. Šimonytė mato šaliai tenkančius iššūkius ir kartu su komanda yra pasirengusi spręsti kylančias problemas.
Tiesioginė transliacija:
Vilniuje gimusi I. Šimonytė turi ekonomistės išsilavinimą, ji yra dirbusi Finansų ministerijoje nuo ekonomistės iki ministerijos sekretorės, viceministrės ir galiausiai finansų ministrės.
Pastarąsias pareigas ji ėjo konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje 2009–2012 metais. Po to I. Šimonytė trejus metus dirbo Lietuvos banke, dėstytojavo Vilniaus universitete, kol 2016 metais su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais pateko į parlamentą. Ji partijai nepriklauso.
Kandidatė į premjeres teigia mokanti anglų, lenkų, rusų ir švedų kalbas, kaip savo pomėgį nurodo knygas.
Kaip svarstoma ministro pirmininko kandidatūra?
Seimo statute įtvirtinta, kad Seimas, gavęs Respublikos Prezidento teikimą dėl Ministro Pirmininko kandidatūros, artimiausiame posėdyje suteikia galimybę šalies vadovui pristatyti pretendentą.
Respublikos Prezidentui po Ministro Pirmininko kandidatūros pristatymo klausimai nėra užduodami.
Pretendentui į Ministro Pirmininko pareigas bus suteikiamas žodis prisistatymui, po kurio jis atsakys į Seimo narių klausimus.
Po to prisistatymo Ministro Pirmininko kandidatūra bus perduodama svarstyti Seimo narių frakcijoms. Frakcijos turi teisę su pretendentu suderintu laiku pakviesti jį į savo posėdžius ir užduoti jam klausimų. Frakcijos Ministro Pirmininko kandidatūrą turi apsvarstyti ne vėliau kaip per dvi darbo dienas.
Ne vėliau kaip per savaitę nuo Ministro Pirmininko kandidatūros pristatymo turės būti surengtas kitas Seimo posėdis sprendimui dėl pateiktos kandidatūros priimti. Šiame posėdyje pirmiausia išklausomos frakcijų išvados pradedant didžiausia ir baigiant mažiausia frakcija.
Po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje suteikiamas žodis pretendentui, taip pat galimybė jam dar kartą atsakyti į Seimo narių klausimus.
Pretendentui baigus atsakinėti į klausimus, balsuojama, ar pritarti pateiktai Ministro Pirmininko kandidatūrai.
Pagal Seimo statutą, Respublikos Prezidentas turi teisę atšaukti pristatytą kandidatūrą bet kuriuo metu iki balsavimo dėl pritarimo jai pradžios.
Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo Seimui turės pristatyti savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikti svarstyti šios Vyriausybės programą.