„Seimo skubos tvarka priimtas įstatymas yra „skylėtas“ žmogaus teisių prasme. Tačiau šiuo metu didesnis pavojus būtų turėti „skylėtą“ politiką nelegalios migracijos atžvilgiu. Šiuo metu geriau turėti tokį įstatymą, nei neturėti jokio reguliavimo, numatančio priemones ekstremaliai situacijai Lietuvos pasienyje su Baltarusija suvaldyti. Tai siųstų visiškai nepriimtiną signalą migracijos kilmės šalims“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas primena, kad migrantų antplūdžio stabdymo kompleksinės priemonės, apimančios fizinės sienos apsaugos stiprinimą, nelegalių migrantų buvimo Lietuvoje sąlygas, buvo suderintos Valstybės gynimo tarybos posėdyje.
Prezidento nuomone, šiuo metu, esant ekstremaliai situacijai dėl masiško užsieniečių antplūdžio, gali būti imamasi tam tikrų priemonių, ribojant šių asmenų teises ir laisves, tačiau šie ribojimai turi būti proporcingi siekiamam tikslui ir pagrįsti. Jie negali būti nustatomi visam laikui, o prieglobsčio prašytojų teisės neturi būti ribojamos labiau, nei tai būtina.
Daugiausia abejonių šalies vadovui kelia tai, kad privalomai ikiteismine tvarka užsieniečio skundą išnagrinėjusio Migracijos departamento sprendimas yra vykdomas iš karto, tokiu būdu pažeidžiamas prieglobsčio prašytojo negrąžinimo principas, t. y. kad asmuo negali būti grąžintas į jo kilmės ar trečiąją šalį, neįsitikinus jo saugumu.
Taip pat visam laikui iš prieglobsčio prašytojų atimta teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacine tvarka, nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija neleidžia įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo, kuris paneigtų galimybę peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimus ir ištaisyti galimas teismo klaidas.
Pataisas ketina taisyti
Šalies vadovas antradienį su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Laurynu Kasčiūnu aptarė praėjusią savaitę priimtus pakeitimus, prieš priimdamas sprendimą, ar jas pasirašyti.
Parlamento vadovė teigė prezidentui pažadėjusi, kad parlamentas prie pataisų peržiūros bet kokiu atveju grįš rudens sesijoje.
„Aš iš savo pusės pasakiau, kad rudenį bet kokiu atveju grįšime prie šio įstatymo peržiūrėjimo ir manau, kad tas pažadas gali tapti svarbiu argumentu nevetuojant“, – antradienį žurnalistams sakė Seimo pirmininkė.
Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisomis būtų apribotos kai kurios neteisėtų migrantų teisės, šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl jų antplūdžio.
Žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos pareiškė, kad pataisos iš esmės įteisins žmogaus teisių pažeidimus.
Sulaikė dar 70 migrantų
Pirminiais duomenimis, per praėjusią parą pasieniečiai sulaikė 70 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Tarp sulaikytų užsieniečių 62 prisistatė Irako piliečiais ar turėjo šios šalies dokumentus.
Migrantams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
VSAT duomenimis, šiemet į Lietuvą bandė patekti 2228 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra daugiau kaip 27 kartus didesnis nei buvo per visus 2020 metus. Vien liepą tokių sulaikytų užsieniečių skaičius perkopė pusantro tūkstančio ir iki vidurnakčio iš antradienio į trečiadienį siekė 1567.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 1 215. Taip pat sulaikyti 182 Kongo, 123 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 74 Irano, po 69 Sirijos ir Afganistano, 68 Rusijos bei kitų šalių piliečiai.
Pasak pasieniečių, didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Dėl neteisėtų migrantų antplūdžio Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją.
