„Vienas iš galimų variantų yra lankstesnis gynybos išlaidų traktavimas, apskaičiuojant deficitą. Iš vienos pusės, galime džiaugtis, kad atsiranda galimybės, bet lazda turi du galus. Norint skolintis, reikės nurodyti deficito pagrįstumą, reikės numatyti planą, kaip jį sumažinti ateityje. Pernelyg žavėtis vien šiuo sprendimu nevertėtų, bet tai atpalaiduoja rankas“, – po pirmadienį įvykusio EVT susitikimo teigė G. Nausėda.
Be to, pasak prezidento, su Europos Sąjungos (ES) šalių vadovais buvo aptarta ir bendro skolinimosi galimybė. Tačiau, pasak jo, į minimalų deficitą orientuotų vyriausybių požiūris į tokią galimybę nesuteikia optimizmo.
„Taip pat kalbėjome apie bendrojo europinio skolinimosi instrumentus. Ir prisimename instrumentus, kurie sukurti pandemijos ar net finansų krizės laikotarpiu. (...) Bet šioje vietoje matome ir tam tikrų į stabilumą ir minimalų biudžeto deficitą orientuotų valstybių požiūrį. Todėl pernelyg didelio optimizmo šiuo klausimu nespinduliuočiau“, – kalbėjo jis.
G. Nausėda patikino, kad Lietuva vien europiniais sprendimais nepasikliaus. Visgi, nors pažymi, kad reikėtų „pasitempti ir patiems“, šalies vadovas kol kas nėra linkęs kalbėti apie mokesčių kėlimo poreikį.
„Tam yra ne tik mokesčių didinimo priemonės. Tam yra tam tikri vidiniai finansiniai rezervai. Ir aš pats aiškinau, kokie tie potencialūs rezervai. Ir ne viskas turi būti nukreipta į biudžetines priemones – per ekonomikos augimą, per tam tikrą rezervo panaudojimą, susijusį su indėliais ir pensijų fondais, juos ne nacionalizuojant, bet įdarbinant ir gaunant palūkanas“, – aiškino G. Nausėda.
Kaip Eltai anksčiau nurodė Prezidentūra, jos siūlomi gynybos finansavimo šaltiniai padėtų didinti išlaidas krašto apsaugai, tuo pačiu nekeliant mokesčių ir nemažinant socialinėms reikmėms skiriamų lėšų. Siūlymai taip pat prisidėtų iki 2030-ųjų siekiant suformuoti pilno operacinio pajėgumo nacionalinę kariuomenės diviziją.
Prezidentūros skaičiavimais, tam 2026-2030 m. laikotarpiu papildomai reikia virš 12 mlrd. eurų.
Kaip teigia prezidento atstovai, šalies oficialiųjų tarptautinių valiutos atsargų lėšas didesne dalimi reikėtų investuoti Lietuvoje, taip pat pradėti diskusijas, kaip ir kada valstybės saugumo reikmėms galima būtų intensyviau naudoti šių atsargų potencialą.
Be to, Prezidentūros teigimu, šalis turi ir kitų neišnaudotų finansinių rezervų, kuriuos galima nukreipti į ekonomikos augimą, per jį – ir bendrojo vidaus produkto (BVP) kėlimą, kuris didintų biudžeto pajamas, skirtas ir gynybos finansavimui.
Tarp idėjų – mokesčių nesurinkimo mažinimas, griežčiau traktuojant nustatytus pažeidimus, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymą. Tam siūloma įvesti konkrečius papildomus priežiūros instrumentus ir plėsti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) įgaliojimus.
Anot Prezidentūros, BVP didėtų ir skatinant kaupiamuosius pensijų fondus savo lėšas daugiau investuoti Lietuvoje, o ne užsienyje – kad vietoje dabartinių 10 proc. ši vertė siektų bent 30-35 proc.
Dar vienas „rezervo“ ekonomikos augimui šaltinis, prezidentūros nuomone, yra didesnis gyventojų laikomų indėlių „įdarbinimas“ – žmonėms būtų siūloma dalį santaupų laikyti specialiose taupomosiose sąskaitose, kuriose, kaip ir einamosiose, lėšos gyventojams būtų pasiekiamos bet kada, tačiau, skirtingai nei minėtose sąskaitose, už indėlius būtų mokamos palūkanos.
Pačios gyventojų santaupos būtų laikomos nacionaliniame plėtros banke ILTE ir investuojamos į Lietuvos ekonomiką, gynybos pramonę, infrastruktūros projektus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
