„Jie (nauji gynybos planai – BNS) mane tenkina, jie atitinka mūsų lūkesčius, ir jie yra parengti įvertinus naujas geopolitines aplinkybes“, – žurnalistams Šakių rajone šeštadienį sakė G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, svarbu, kad nauji gynybos planai būtų ne tik patvirtinti, bet ir turėtų tiksliai numatytus jiems įgyvendinti reikalingus instrumentus.
„Svarbu ne tik patvirtinti planus, bet ir turėti labai tiksliai paskirtas šiems planams įgyvendinti pajėgas ir karines technologijas. Manau, kad visa tai bus padaryta, ir tai bus vienas iš Vilniaus susitikimo pasiekimų, kad mes turėsime naujus gynybos planus“, – sakė G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, nepaisant to, kad Rusija savo pajėgas šiuo metu yra permetusi į Ukrainą, Lietuvos saugumo situacija negerėja.
„Tokia išvada yra visiškai neteisinga, ir mes nuolat pabrėžiame, kad situacija mūsų regione negerėja (...). Matome akivaizdžias Rusijos pastangas čia permesti ir kiek galima daugiau dislokuoti karinės įrangos“, – teigė G. Nausėda.
„Visiškai nesenas paskelbimas, kad Rusija gali dislokuoti taktinį branduolinį ginklą Baltarusijos teritorijoje tik dar kartą patvirtina, kad mes buvome teisūs, ir NATO į tai turi atkreipti pirmaeilį dėmesį“, – pridūrė šalies vadovas.
Apie tai, kad NATO parengė naujus Baltijos šalių gynybos planus ir juos pristatė Aljanso narių atstovams, trečiadienį pranešė naujienų portalas „15min“. Jie iš esmės numato gynybą nuo pirmųjų galimo konflikto dienų.
Anksčiau laikytasi požiūrio, kad karinio konflikto atveju Baltijos šalys turėtų atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai atvyktų į pagalbą.
Planus patvirtinti tikimasi iki NATO viršūnių susitikimo, jis liepos mėnesį vyks Vilniuje.
„Ukrainos narystė NATO – Aljanso sustiprinimas“
G. Nausėda „labai svarbiu“ laiko Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio šią savaitę Kyjive apsilankiusiam NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui išreikštą patvirtinimą dalyvauti liepą Vilniuje vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime.
Apie Ukrainos vadovo priimtą kvietimą penktadienį patvirtino pats NATO generalinis sekretorius.
„Manau, kad mūsų visų interesas, kad prezidentas V. Zelenskis dalyvautų mūsų diskusijose“, – teigė G. Nausėda.
„Šitų diskusijų nemaža dalis bus skirta ir tiesiogiai susijusi su Ukraina. Ir čia kalbame ne tik apie paramą Ukrainai, kuri be jokios abejonės ir toliau bus teikiama tiek, kiek jos reikės, bet kalbame ir apie kitą svarbų veiksnį, aspektą, kurį Lietuva visada pabrėžia, tai yra Ukrainos priartinimas prie NATO“, – kalbėjo šalies vadovas.
Pasak G. Nausėdos, būtina surasti konkretesnius mechanizmus, kurie padėtų Ukrainai po karo sparčiai integruotis į NATO erdvę. Anot jo, būtina atsisakyti nuostatos, kad Ukraina Aljansui būtų našta.
„Aš visada į šį pasamprotavimą sakau labai paprastai – jūs iš tikrųjų negalvojate, kad Ukrainos kariuomenė, kuri įgijo krikštą kovos lauke ir turi turbūt tokią brangią ir turtingą patirtį kaip jokia kita Europos šalies kariuomenė, ar tai tikrai nebūtų NATO sustiprinimas“, – teigė G. Nausėda.
„Mano atsakymas yra – taip, tai būtų NATO sustiprinimas“, – pridūrė jis.
Lietuva siekia, kad Vilniaus viršūnių susitikime Ukraina būtų pakviesta tapti NATO nare.
