„Pirmiausia, mąstau apie Baltijos šalių, Lenkijos, Švedijos ir Suomijos bendrą patruliavimą Baltijos jūroje (...). Bendras patruliavimas parodys, kad imamės veiksmų ir labai rimtai žiūrime į savo atsakomybę ir galime apsaugoti savo svarbiausią infrastruktūrą“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė prezidentas Gitanas Nausėda paklaustas apie pastaruoju metu įvykusius incidentus Baltijos jūroje.
Siūlymą steigti „Baltijos jūros policijos misiją“ pirmasis ankščiau šį mėnesį Švedijoje vykusiame Baltijos bei Šiaurės šalių atstovų susitikime išsakė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
D. Tusko pasiūlymas pateiktas po to, kai lapkričio 17-ąją Baltijos jūroje buvo pažeisti du povandeniniai telekomunikacijų kabeliai: tarp Lietuvos ir Švedijos, ir tarp Vokietijos bei Suomijos. Įtariama, kad su tuo susijęs su Kinijos vėliava plaukiojantis laivas, išplaukęs iš Rusijos.
Prakalbo apie sabotažo aktą
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius tai pavadino sabotažo aktu.
Maskva, kuri 2022-ųjų vasarį užpuolusi Ukrainą suintensyvino ir savo hibridinio karo kampaniją Europoje, atmeta įtarimus, kad yra kaip nors susijusi su kabelių nutraukimu. Pekinas taip pat neigia, kad yra kaip nors su tuo susijęs.
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Baltijos jūros dugnu nutiestų interneto ryšio kabelių pažeidimų, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos prokuratūrų bei teisėsaugos institucijų vadovai nusprendė sudaryti Jungtinę tyrimo grupę.
„Akivaizdu, kad hibridinių atakų, hibridinių grėsmių ateinančiais metais tik daugės, įskaitant ir Baltijos jūroje. Turime imtis veiksmų, visų pirma turi būti greitesnis atsakas NATO lygmeniu, taip pat turime imtis veiksmų ir aplink Baltijos jūrą esančiose šalys“, – teigė G. Nausėda.
Idėją palaikantis Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pabrėžė, kad prieš formuojant veiksmų planą reikia sulaukti tyrimo rezultatų, akcentavo situacijos kompleksiškumą.
„Pirmiausia, turime atlikti tyrimą, kad suprastume kas įvyko, ir remdamiesi tyrimo išvadomis turėtume spręsti dėl tolesnių veiksmų“, – sakė E. Rinkevičius.
„Bus labai sunku užtikrinti, jos valdome visą Baltijos jūrą. Mūsų karinis jūrų laivynas mane informavo, kad Baltijos jūroje kasdien plaukioja apie 2 tūkst. laivų, o mes joje turime daug kabelių ir daug vamzdynų“, – kalbėjo jis.
Kolegoms pritarė ir Estijos prezidentas Alaras Karisas.
„Negalime būti šimtu procentų tikri, kad mums pavyks tokių grėsmių išvengti, tačiau turime įdėti kiek galim pastangų, kad apgintume savo infrastruktūrą“, – sakė A. Karisas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
- „Profesorius Landsbergis buvo paguldytas į reanimaciją: aiškėja, kaip jis jaučiasi“;
- „Vytautas V. Landsbergis prakalbo apie tėvo sveikatos būklę: siunčia jautrią žinią“?
Ko bijote? Tiesos? - retoriniai klausimai.
Na..., manau, kad žmonės švęs, jei ta karšena nusibaigs. Kaip vienas ASMUO sakė: žemelei palengvės!.
