Tai numatyta bendrame jų priimtame pareiškime.
„Šio tikslo pasiekimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti patikimą atgrasymą ir NATO rytinio flango gynybą“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
Šalys taip pat įsipareigoja stiprinti Baltijos šalių gynybos pramonę ir bendradarbiauti, kad pritrauktų tarptautines bendroves investuoti į regioną.
G. Nausėda teigė, kad 2025 metais Lietuvos išlaidos gynybai pasieks 3,5 proc. BVP.
Šiuo metu Lietuva gynybai skiria apie 2,5 mlrd. eurų arba 3,2 proc. BVP, o kitų metų biudžete suplanuota kiek daugiau nei 3 proc. BVP.
Anot G. Nausėdos, Lietuva ir toliau rems Ukrainą, jai skirdama savo 0,25 proc. BVP.
Tuo metu Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius sakė, kad šiuo metu Ukrainai yra spaudžiama dėl taikos, tačiau tokį pat spaudimą užmirštama daryti ir Rusijai.
„Turi būti naujas didžiulis sankcijų režimas, nukreiptas prieš destabilizuojančius Rusijos veiksmus“, – kalbėjo G. Nausėda.
Lietuvos prezidentas taip pat teigė, kad stipresnės sankcijos turėtų būti nukreiptos ir prieš Šiaurės Korėją, Iraną ir Kiniją, kurios remia Rusiją jos kare Ukrainoje.
Estijos prezidentas Alaras Karisas tvirtino, kad jo šalis gynybai skirs daugiau nei 3 proc. BVP ir žadėjo paskatinti sąjungininkus daryti tą patį.
Pareiškime taip pat teigiama, kad Baltijos šalys aktyviai prisidės prie NATO strateginio požiūrio į Rusiją formavimo ir ragins Europos Sąjungos institucijas parengti ES strategiją, skirtą atgrasyti Rusiją nuo visų jos keliamų hibridinių grėsmių bei tinkamai į jas reaguoti.
