Tokią prezidento poziciją antradienį žurnalistams perdavė prezidento patarėjas Darius Kuliešius.
„Mūsų nuomone, ministras Veryga tikrai negali likti nuošalyje, jis turi pateikti savo paaiškinimus, savo įvertinimą situacijos. Kalbame apie ministrą, kaip sektoriaus vadovą. Vadovo yra pareiga atsakyti ir suvaldyti sektoriuje iškylančias rizikas. Laukiame paties ministro paaiškinimo ir situacijos įvertinimo“, – žurnalistams antradienį kalbėjo D. Kuliešius.
Portalas tv3.lt primena, kad šiuo metu teisėsauga vykdo tyrimus dėl reagentų ir greitųjų koronaviruso testų pirkimų, kurių bendra vertė siekia 11 mln. eurų.
Tyrime dėl greitųjų testų įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba ir įgaliojimų viršijimu pareikšti sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei, ji įteikė prašymą ją atleisti.
Didžiulė žala valstybei
L. Jaruševičienė pirmadienį įteikė prašymą būti atleista, A. Veryga sprendimą ketina tenkinti penktadienį, kai dienai grįš iš atostogų.
Sveikatos apsaugos ministerija, be kita ko, teigia bendradarbiausianti su teisėsaugos institucijomis ir pateiksianti visą reikiamą informaciją, kad tyrimas būtų baigtas kaip galima greičiau.
FNTT teigimu, tyrime dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo viceministrė įtariama galimu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, įgaliojimų viršijimu, kai dėl to valstybė galėjo patirti didelę žalą.
L. Jaruševičienėi skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Iš viso šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti jau šešiems asmenims.
Apie tyrimą pranešta birželio pradžioje, pareigūnų akiratyje – 6 mln. eurų vertės Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vykdytas greitųjų koronaviruso testų pirkimas.
Pasak FNTT, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informacijos apie Lietuvoje registruotos įmonės, manoma, įtartinas finansines operacijas.
FNTT patvirtino, kad pareigūnai aiškinasi dėl testus tiekusios įmonės „Profarma“ veiklos, kai kuriems šios bendrovės atstovams pareikšti įtarimai.
Lėšos, kuriomis įmonė bandė disponuoti, buvo gautos po viešojo pirkimo sudarius greitųjų COVID-19 testų pardavimo sutartį su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. FNTT teigimu, apribotas disponavimas neteisėtai įgytomis lėšomis.
Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.
Įtariama, kad pirkėjas buvo suklaidintas, prieš sudarant sutartį galimai neatliko rinkos tyrimo bei neįvertino perkamos prekės kainos ir rinkos sąlygų. Sudarius sutartį lėšos buvo pervestos testų tiekėjui.
