Kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JT GA) sesijoje Niujorke, Gitanas Nausėda pabrėžė, kad tarptautinė bendruomenė nebegali leisti invaziją į kaimynę vykdančiai Rusijai manipuliuoti pasaulinėmis taisyklėmis ir jomis piktnaudžiauti.
„Nuo pat pradžių Rusijos agresija prieš Ukrainą yra tikra viso pasaulio problema. Ji daro įtaką pasauliniam maisto saugumui ir branduolinei saugai“, – trečiadienį teigė Lietuvos vadovas.
Vakarai smerkia Rusijos veiksmus bei aktyviai prisideda prie jos pastangų atremti puolimą, vis dėlto gerokai nuosaikesnės pozicijos laikosi Lotynų Amerikos, Afrikos, dalis Azijos valstybių.
JAV, Europos lyderiai ragina šias šalis solidarizuotis ir mažinti ryšius su Maskva, tačiau į savo pusę pastarąsias bando palenkti ir Rusija.
„Tarptautinė bendruomenė turėtų daryti didesnį spaudimą Rusijai, kad ši nutrauktų tyčinius išpuolius prieš Ukrainos civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą. Kachovkos užtvankos sunaikinimo sukelta beprecedentė ekologinė katastrofa neturėtų būti atkartota naujomis, dar pavojingesnėmis formomis“, – sakė G. Nausėda.
„Šis agresijos karas turi būti sustabdytas, nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai išvedant karius ir atitraukiant įrangą iš Ukrainos teritorijos. Turiu omenyje visą teritoriją – tarptautiniu mastu pripažintas 1991-ųjų sienas ir teritorinius vandenis“, – teigė jis.
Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva tvirtai remia prezidento Volodymyro Zelenskio taikos formulę – planą, kuriame numatytas, be kita ko, visų Rusijos pajėgų išvedimas ir Ukrainos valstybės sienų atkūrimas.
„Ji yra tvirtas pagrindas taikai pasiekti, atitinkantis universalius suvereniteto, teritorinio vientisumo ir nepriklausomybės principus“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Senojo stiliaus kolonijinis karas“
Lietuvos prezidentas savo kalboje pabrėžė, kad nusistovėjusios tarptautinės normos ir „visa atviro bei bendradarbiaujančio pasaulio tvarkos vizija šiuo metu yra Rusijos imperialistinių ambicijų įkaitės“.
Anot jo, tai kelia grėsmę daugiašalio bendradarbiavimo tvarkai, kuri užtikrino taiką bei stabilumą pasibaigus Šaltajam karui.
„Į Europą grįžo senojo stiliaus kolonijinis karas. Rusijos agresija prieš Ukrainą blogina padėtį pasaulyje daugelyje sričių, pavyzdžiui, maisto ir energetikos saugumo, finansų, klimato, visuotinės sveikatos ir migracijos“, – sakė šalies vadovas.
„Kyla rimtas pavojus Jungtinių Tautų Chartijos ir taisyklėmis grindžiamos tarptautinės sistemos stabilumui“, – pridūrė jis.
Kremliaus pajėgos, pasak Lietuvos prezidento, vykdydamos masinį Ukrainos miestų ir miestelių naikinimą, civilių žudymą ir priverstinį iškeldinimą, „užtraukia negarbę Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, kurioje Rusija tebėra nuolatinė narė, turinti veto teisę“.
Jis ragino visas JT nares teikti Ukrainai visokeriopą humanitarinę, karinę, ekonominę ir diplomatinę pagalbą.
„Tarptautinis bendradarbiavimas yra gyvybiškai svarbus siekiant atremti baisius Rusijos invazijos padarinius“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas taip pat akcentavo būtinybę užtikrinti, kad už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn.
Pabrėžė Minsko režimo reikšmę
Lietuva, G. Nausėdos teigimu, tvirtai remia Tarptautinio Baudžiamojo Teismo išduotus Rusijos prezidento ir ombudsmenės arešto orderius. Pasak jo, pastarieji žymi „daug žadantį žingsnį“ siekiant atsakomybės už prieš vaikus nukreiptus veiksmus kariniuose konfliktuose.
„Kitas būtinas žingsnis yra sugrąžinti į Rusiją ir Baltarusiją prievarta deportuotus Ukrainos vaikus“, – sakė prezidentas.
Jis tvirtino, kad vieningos paramos reikalauja ir pastangos vykdyti Rusijos karių baudžiamąjį persekiojimą už Ukrainoje įvykdytus seksualinius nusikaltimus.
„Vis dar trūksta tribunolo, kuris būtų specialiai skirtas vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už Rusijos aukščiausios politinės ir karinės vadovybės įvykdytą agresijos nusikaltimą“, – sakė Lietuvos prezidentas.
„Svarstydami teisingumo klausimą, taip pat turėtume atkreipti dėmesį į Baltarusijos režimo, kuris dalyvauja šiame agresyviame kare teikdamas karinę paramą ir mokymus bei sudarydamas sąlygas puolimui iš savo teritorijos, veiksmus“, – kalbėjo šalies vadovas.
Pasak jo, Maskvos atsisakymas dalyvauti Juodosios jūros grūdų iniciatyvoje kelia pavojų mažiausiai 82 šalims bei 349 milijonams žmonių, ir tai turėtų sulaukti pasmerkimo.
„Galimybė naikinti sankcijas Rusijai – net nesvarstytina“, – teigė G. Nausėda.
Raginimas Rusijai
Jis teigė, kad siekiant stiprinti pažeidžiamas ekonomikas reikia ieškoti geopolitinių sprendimų.
„Vienas iš jų galėtų būti atverti daugiau solidarumo koridorių, kitas – siūlyti alternatyvius Ukrainos maisto produktų transportavimo kelius, pavyzdžiui, per patikimus Baltijos jūros uostus“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidento teigimu, tarptautine parama taip pat būtų galima paskatinti vietinę maisto gamybą ir trąšų prieinamumą pažeidžiamuose regionuose.
„Žvelgiant į branduolinės saugos klausimą, Lietuva tikisi aktyvesnio Rusijos bendradarbiavimo apsaugant Zaporižios atominę elektrinę pagal Tarptautinės atominės energijos agentūros rekomendacijas“, – sakė šalies vadovas.
Nuo 2022-ųjų kovo šią didžiausią Europoje atominę elektrinę yra užėmusios Rusijos pajėgos. Ukraina ir Vakarai baiminasi, kad Rusija šiame objekte gali surengti provokacijų.
„Taip pat su didžiausiu susirūpinimu sekame pastarojo meto Rusijos sprendimus ginklų kontrolės srityje. Praėjusiais metais Rusija užkirto kelią Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties peržiūros konferencijoje pasiekti konsensusą. Vėliau Baltarusija pareiškė sutinkanti savo teritorijoje dislokuoti Rusijos branduolinius ginklus, o tai prieštarauja tarptautiniams įsipareigojimams pagal tą pačią sutartį“, – sakė G. Nausėda.
„Ir galiausiai Rusija oficialiai paskelbė pasitraukianti iš Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutarties. Tai reiškia, kad Rusija ruošiasi dar didesniems karo veiksmams, o ne taikai“, – pridūrė jis.
Lietuvos vadovas pabrėžė, kad „vienintelis būdas sustabdyti mums visiems gresiančią destabilizacijos bangą – suvienyti jėgas siekiant sukurti geresnį pasaulį“.
„Nei teisingumas, nei taika nebūna nemokami. Privalome apginti taiką. Privalome apginti teisingumą, – baigdamas kalbą sakė G. Nausėda. – Šiandien tikiuosi, kad ši Asamblėja išliks ryžtinga ir pasmerks bet kokią agresiją, kuri akivaizdžiai pažeidžia Jungtinių Tautų Chartiją. Tačiau vien pasmerkti nepakanka. Būtina imtis ryžtingų veiksmų.“
