„Manome, kad orientacija į eksportą, ekonomiką yra svarbi, bet to nepakanka. Šiandien matome, kaip dvidešimt kelerius metus iš eilės Lietuva tvirtina socialiai orientuotus biudžetus, bet rodikliai, kurie byloja socialinę atskirtį, nepatvirtina šios patirties“, – pirmadienį kalbėjo G. Nausėda.
Užsibrėžė tikslą kovoti su atskirtimi
Jo teigimu, nepakanka vien kalbėti, kaip didės socialinės išmokos, būtina kalbėti apie veiksmus, kurie realiai sumažintų socialinę atskirtį Lietuvoje.
Pirmasis G. Nausėdos tikslas – pajamų ir socialinės nelygybės rodiklio mažinimas. Čia numatyta nuo 7,3 iki 5 kartų sumažinti pajamų skirtumą tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių gyventojų, tokiu būdu artėjant prie Vokietijos ir Skandinavijos šalių lygio.
„Štai mums ir pirmasis tikslas, kurį būtų galima įveikti per penkerių metų laikotarpį – sumažinti šį koeficientą nuo 7,3 iki 5. Ko reikia? Kad mažiausiai uždirbančiųjų pajamos ir socialinės išmokos augtų greičiau ir sparčiau negu daugiausiai uždirbančių žmonių pajamos“, – siūlė kandidatas.
Antrasis tikslas – kova su šešėliu. Numatoma nuo 30 proc. BVP iki 35 proc. padidinti biudžeto pajamas, siekiant ES vidurkio – 40 proc. Tai yra maždaug 2,2 mlrd. eurų papildomų lėšų socialinei apsaugai, sveikatai, kultūrai, viešosioms paslaugoms, atlyginimams.
„Šiandien šešėliniai atlyginimai tarpsta absoliučiai visuose Lietuvos darbo sektoriuose. Bet mes ne tik nebandome tiesiogiai užkardyti šios praktikos. Be šito siekti šešėlinės ekonomikos sumažinimo yra be galo sunku“, – teigė G. Nausėda.
Trečiasis tikslas – kova su regionų atskirtimi. Jis pripažįsta, kad šis tikslas nėra paprastas, bet jį įgyvendinti siūlo kurti regionų politiką, kad Europos Sąjungos (ES) lėšos padėtų regionams augti ir vystytis.
„Šiandien sakome, kad socialinė atskirtis žengia koja kojon su regionų atskirtimi. Todėl šiandien mes konstatuojame faktą, kad vidutinis darbo užmokestis (VDU) mažosiose apskrityse sudaro šiek tiek daugiau nei 70 proc. VDU Vilniuje. Manau, kad per 5 metus mes galime pakelti šį santykį nuo 70 iki 85 proc.“, – siūlė G. Nausėda.
Ketvirtasis tikslas – 1 mlrd. ES fondų lėšų, kurių vykdomoji valdžia nepanaudoja, nukreipti konkurencingumui didinti ir kovai su regionine atskirtimi. Iš 2014–2020 m. periodui numatytų lėšų apie 20 proc. nepanaudojama, daugiau nei 50 proc. lieka Vilniuje.
„Pripažįstame, kad Lietuva nesugeba efektyviai įsisavinti ES lėšų. Manau, kad šiuos pinigus pirmiausiai apsispręstume skirti regionų plėtrai“, – kalbėjo G. Nausėda.
Penktasis tikslas – išsilavinusi ir pažangi visuomenė. Lietuva pagal švietimo kokybės ir moksleivių gebėjimų rodiklius turi patekti tarp 20 geriausių valstybių pasaulyje. Dabar Lietuva yra 55 vietoje iš 72 pasaulio šalių, kai Estijos moksleiviai pagal pagrindinius gebėjimus patenka į dešimtuką.
„Įvairūs tyrimai rodo, kad Lietuvai nesiseka pagal švietimo kokybę pasiekti toliausiai pažengusių pasaulio valstybių“, – pastebėjo kandidatas.
10 prioritetinių darbų
G.Nausėda kartu su svarbiausiais šalies rodikliais pristatė ir 10 prioritetinių darbų pagal svarbiausias šalies sritis.
Užsienio politikoje numatyta palaikyti glaudžius santykius su kaimyninėmis šalimis, Lenkija, Latvija, Estija bei kartu siekti energetinės nepriklausomybės bei ginti savo interesus ES ir NATO. G.Nausėda užsibrėžė atnaujinti regioninius kontaktus su kaimyninių šalių lyderiais, su kuriais organizuoti reguliarius susitikimus visiems aktualiais energetikos, gynybos, saugumo, ES fondų, ES teisinio reguliavimo klausimais.
Gynybos srityje prioritetu išskirtas siekis dalyvauti Lenkijos JAV forto projekte įkuriant forpostą Lietuvoje su 1 bataliono dydžio amerikiečių pajėgomis, tokiu būdu užtikrinant visišką Rusijos atgrasymą Taip pat numatyta suformuoti maždaug 23 tūkst. dydžio reguliarios kariuomenės pajėgas bei iki 25-30 tūkst. aktyvų rezervą, nuo 47 proc. iki 60 proc. padidinti pasiruošusių valstybę ginti piliečių skaičių.
Teisėtvarkoje numatyta įkurti „Teisingumo tarybą“, sudarytą iš visuomenės, kurios atstovai padėtų visai sistemai tapti atvirai. Taip pat siekiama mažinti bylų teismuose kiekį 4 kartus padidinant mediaciją ginčuose.
Valstybės valdymą tobulinti prie LR Prezidento institucijos įkuriant „Regionų forumą“, kuriam kasmet atsiskaitytų vykdomoji valdžia. Numatyta, jog Prezidentūra periodiškai dirbs Kaune, Klaipėdoje, kituose Lietuvos regionuose, kur tiesiogiai bendraus su gyventojais. Taip pat bus siekiama sutarimo, kad visuomenei reikšmingų įstatymų leidybai būtų įvedamas privalomas teisės aktų suderinimas su nevyriausybinėmis organizacijomis bei sutarimo su Seimu dėl posėdžių lankomumo ir darbo parlamente rezultatų, kad gyventojai jaustų, jog politikai dirba jiems.
Kultūros sektoriuje pirmiausia turime atlikti detalų skiriamų lėšų auditą, atskirų kultūros sričių įtaką BVP ir visuomenės pažangai bei atitinkamai nustačius prioritetus, skirti valstybės biudžeto finansavimą.
Ekonomikos ir inovacijų srityje išskiriama Prezidento lyderystė pritraukiant didžiausius investuotojus. Taip pat numatytas aktyvus dalyvavimas mokesčių sistemos tobulinime: išvalyti nesąžiningas lengvatas, padidinti pajamas iš nekilnojamojo turto mokesčio, padidinus apmokestinamojo turto vertę, apsvarstyti PVM lengvatų įvedimą maisto produktams, atsižvelgus į sėkmingai jas taikiusių ES šalių patirtį. Inovacijas skatinti per mokslo komercializavimą universitetų tyrėjams suteikiant autorines teises ir galimybes kurti startuolius su investuotojais.
Socialinę apsaugą stiprinti numatyta įvedant naują principą – šiai sričiai skiriamų lėšų augimą susieti su kitoms sritims skirtų finansų didinimu, kad išlaidos socialinei apsaugai augtų ne mažiau, nei kitoms šalies reikmėms.
Regionams stiprinti siūloma sukurti savivaldybių finansinio motyvavimo modelį, pagal kurį savivaldybės savarankiškai spręstų dėl žemės, infrastruktūros, užimtumo bei gautų didesnę dalį nuo vietoje surinkto gyventojų pajamų mokesčio, sutaupytas lėšas skiriant gyventojų poreikiams.
Sveikatos apsaugoje numatyta sveikatos įstaigų, ligoninių tinklą derinti su konkretaus miesto ir rajono poreikiais. Taip pat pagal sėkmingus pavyzdžius sukurti efektyvios veiklos ir sveikatingumo rodiklius, kurių siekiančios savivaldybės būtų skatinamos finansiškai.
Devyni kandidatai
Rinkimuose į Lietuvos prezidento postą kovos devyni kandidatai – premjeras Saulius Skvernelis, ekonomistas Gitanas Nausėda, Seimo nariai Ingrida Šimonytė, Mindaugas Puidokas, Naglis Puteikis, europarlamentarai Valdemar Tomaševski ir Valentinas Mazuronis, filosofas Arvydas Juozaitis ir eurokomisaras Vytenis Andriukaitis.
