Apie konkurentus rinkimuose, vidaus ir politikos klausimus kandidatas į prezidentus G. Nausėda diskutavo portalo tv3.lt studijoje.
Mano, kad Šimonytė liberalesnė
G. Nausėda nevengia karčių žodžių kito kandidato rinkimuose Sauliaus Skvernelio atžvilgiu, tačiau nekritikuoja artimiausios savo konkurentės Ingridos Šimonytės.
„Sutinku su neabsoliučiai visais jos teiginiais, bet tikrai yra nemažai bendrų dalykų: požiūris į Europos Sąjungą, požiūris į NATO, į artimiausius kaimynes. Iš ponios Šimonytės negirdėjau tokių pasisakymų, kaip, kad latviai mums ne broliai, ar kažko panašaus“, – sakė G. Nausėda.
Kandidato teigimu, jei I. Šimonytė pasakys tokius teiginius, su kuriais jis aiškiai nesutiktų, G. Nausėda tvirtina, kad tą pačią dieną reaguotų ir pasakytų, kad laikosi kitokio požiūrio.
„Manau, kad rinkėjai nusipelno matyti ne tik kandidatų panašumus, bet ir skirtumus“, – tvirtina G. Nausėda.
Pasak pašnekovo, jo ir I. Šimonytės skirtumai turėtų aiškiau pasimatyti debatų metu, kai bus kalbama socialiniais klausimais ir ypač šeimos politikos klausimais.
„Manau, kad taip“, – paklaustas, ar I. Šimonytės požiūris šeimos politikos klausimais yra liberalesnis nei jo, atsakė kandidatas į prezidentus.
Dirbtų su visais
G. Nausėda mano, kad Lietuvoje populiarėja kairioji idėja ir žmonės turi lūkestį, kad politika taptų socialiai jautresne.
„Peržvelgęs ir mintimis aprėpęs visą laikotarpį po nepriklausomybės atkūrimo, niekada nemačiau socialdemokratiškos partijos iki Gintauto Palucko partijos išsigryninimo“, – tvirtino G. Nausėda.
Kandidato teigimu, G. Palucko vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija, po skilimo, kai ją paliko dalis senbuvių, akivaizdžiai pradėjo transliuoti socialdemokratines vertybes. G. Nausėda teigė, kad socialinės politikos svarbą dabar akcentuoja visos politinės partijos – nuo konservatorių iki valstiečių.
„Savo idėjų, apie gerovės valstybės kūrimą, atkartojimą aš matau daugybės kandidatų šnekose, todėl gali atsitikti taip, kad visos partijos kalbės apie tą patį – socialinį jautrumą“, – kalbėjo politikas.
G. Nausėda nenorėjo prognozuoti, kas galėtų geriausiai pasirodyti per 2020 m. Seimo rinkimus, tačiau pabrėžė, kad jei jis taps Lietuvos prezidentu, dirbs su visomis politinėmis partijomis.
„Manau, kad rasiu kalbą su visomis (red. past. partijomis). Tai mano išskirtinis privalumas palyginti su partijų iškeltais kandidatais“, – įsitikinęs G. Nausėda.
Niekas nesumažino atskirties
Kandidatas į prezidentus G. Nausėda dažnai akcentuoja gerovės valstybės kūrimą ir socialinės atskirties mažinimą. Pasak politiko, nors Valdo Adamkus kalbėjo apie socialinę atskirtį, jo valdymo laiku ši problema buvo mažiau aktuali, o per Dalios Grybauskaitės dvi kadencijas, kai socialinė atskirtis didėjo, nieko nebuvo padaryta.
„Ką mes pastebėjome po to, kad visus tuos metus, kai Lietuvos ekonomika atsigavo, socialinė atskirtis nemažėjo ir ji pradėjo didėti ir didėja daugiau. Tai reiškia, kad, vieną vertus, deklaruojame, kitą vertus, neturime stipriai veikiančių priemonių, kaip socialinę atskirtį sumažinti. Tai yra problema ir dėl to aš apie tai kalbu“, – kalbėjo kandidatas.
Pasak jo, apie kovą su socialine atskirtimi kalba ir prezidentė, ir politinės partijos, tačiau kalbos lieka kalbomis.
„Tai tampa savotiška mantra, kai prieš kiekvieną biudžeto įstatymą, mes išgirstame eilinį kartą, jau 28 kartą per Lietuvos nepriklausomybę, kad tai socialiai orientuotas biudžetas. Nepamenu nė vieno biudžeto, kuris nebūtų socialiai orientuotas“, – juokėsi kandidatas.
G. Nausėdos teigimu, į socialinės atskirties mažinimą nebūtina žiūrėti vien per mokesčių politikos prizmę. Buvęs SEB banko atstovas mano, kad daug kas priklauso nuo atlyginimų ir pensijų politikos, kuri, pasak G. Nausėdos, ilgus metus nebuvo jautri.
„O ir dabar, kai 2018 metais pensijos pradėtos indeksuoti, pamatysime po kurio laiko, ar tai tikrai padėjo sumažinti atskirtį ar ji ir toliau didėja“, – svarstė G. Nausėda.
Portalas tv3.lt primena, kad Lietuvos prezidento rinkimų pirmasis turas vyks gegužės 12 d. Jei prireiks antrojo, jis, kartu su Europos Parlamento rinkimais, vyks gegužės 26 d.
