Lietuvos, Čekijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Latvijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos vadovai dėl to kreipėsi į Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, antradienį pranešė Prezidentūra.
„Norint įgyvendinti mūsų bendrus tikslus ir pereiti prie plataus masto statybų etapo, į kurį aktyviai įsitrauktų Europos pramonė, būtina užtikrinti pakankamus finansinius išteklius ir kurti naujas priemones, tokias kaip tarpinis finansavimas“, – teigiama Prezidentūros paskelbtame kreipimesi.
„Mes siekiame rasti alternatyvių finansavimo sprendimų ir tikimės tvirtos Europos investicijų banko paramos mūsų tikslams įgyvendinti. Tačiau, nedarydami jokių prielaidų apie kitą daugiametę finansinę programą, norime pabrėžti, kad bendras ES finansavimas šioms jungtims kitu finansiniu laikotarpiu yra visiškai būtinas ir nepakeičiamas“, – teigė kreipimąsi pasirašiusių šalių vadovai.
Jame pabrėžiama būtinybė spartinti transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) plėtrą ir užtikrinti tinkamą finansavimą greitųjų geležinkelių jungtims.
Valstybių lyderiai taip pat įsipareigojo modernizuoti keleivių ir krovinių vežimo geležinkeliais infrastruktūrą bei pabrėžė, kad greitųjų geležinkelių plėtra ypač svarbi regionams, kurie iki šiol neturi tokių jungčių.
Baltijos šalyse įgyvendinamą europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
