„Mes turime padaryti viską, kad Ukraina gautų labai aiškų signalą dėl savo narystės ES, (...) dėsime visas pastangas, kad įtikintume visas be išimties ES valstybes suvokti momento svarbą“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė šalies vadovas.
Bendroje spaudos konferencijoje su Kosovo prezidente Vjosa Osmani Viosa Osmani jis teigė, kad kandidato statuso suteikimas „yra taškas labai ilgame kelyje į visišką ES narystę“, tačiau jis ypač svarbus Rusijos užpultai Ukrainai.
G. Nausėdos teigimu, jis yra paraginęs visas Lietuvos institucijas, kelti Ukrainos kandidatės statuso į ES suteikimo klausimą.
„Kandidato statuso suteikimas – tai yra taškas labai ilgame kelyje į visišką ES narystę, bet šiandien jis Ukrainai yra neparastai svarbus ]. Tai nėra šiaip sau taškas, tai nėra šiaip sau istorinis laiko tarpsnis. Tai yra labai svarbi aplinkybė, kurios laukia nesulaukia Ukrainos žmonės, kurie šiandien aukoja savo gyvybes kovos laukuose. Aš esu visiškai įsiitikinęs, kad jie 105 proc. nusipelnė šio statuso“, – patvirtino jis.
Akcentuoja Europos šalių bendradarbiavimo svarbą
„Europos šalių bendradarbiavimas ir solidarumas šiandien yra itin svarbūs ir būtini. Susitikimo metu turėjome galimybę išsamiai aptarti demokratinio pasaulio atsaką į Rusijos vykdomą agresiją Ukrainoje. Aptarėme ir dvišalius mūsų šalių santykius bei jų raidos perspektyvas ir potencialą. Džiaugiuosi, kad Europa susivienijo prieš siautėjantį blogį.
Noriu nuoširdžiai padėkoti Kosovo prezidentei ir Lietuvos žmonėms, kad vieni pirmųjų pasmerkė žiaurų, neišprovokuotą Rusijos karą prieš Ukrainą, kad prisijungė prie visų ES sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, taip pat už teikiamą pagalbą Ukrainai, priimtus karo pabėgėlius“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis taip pat patvirtino, kad susitikime su Kosovo vadove, buvo sutarta ir toliau vieningai remti Ukrainą kovoje už savo ir visos Europos laisvę ir vertybes.
„Šiandien Rusijai įvairiomis priešiškomis priemonėmis ir būdais siekiant destabilizuoti Europą, privalome būti vieningi. Privalome išlaikyti taiką ir stabilumą Balkanuose ir Baltijos regione. Reikia išlaikyti taiką ir stabilumą visame Europos žemyne. Šia prasme aš tikrai manau, kad mūsų laukia labai svarbus NATO susitikimas, kuris vyks Madride birželio mėnesį, kur dar kartą galėsime akcentuoti būtent stabilumo ir saugumo dalykus rytiniame NATO flange“, – pabrėžė jis.
Prezidentai palaiko Suomijos prisijungimą prie NATO
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir premjerė Sanna Marin ketvirtadienį pareiškė paramą šalies stojimui į NATO pabrėždami, kad Suomijos narystė NATO sustiprintų šalies saugumą ir „visą gynybinį aljansą“.
Vėliau šią savaitę dėl narystės turėtų pasisakyti ir Suomijos valdančioji partija, tarptautinė bendruomenė taip pat laukia ir kaimyninės Švedijos apsisprendimo.
„Ar procedūros bus sutvarkytos artimiausioje ateityje? Aš manau, kad toks ir yra tikslas – spėti iki NATO viršūnių susitikimo, kuris įvyks jau netrukus. Na, o dėl galimo sprendimo, sunku atsakyti už visus NATO narius, tik dar kartą kartoju, kad regiono visos valstybės, absoliuti dauguma mūsų partnerių labai pozityviai žvelgia į šį sprendimą. Manau, kad neturėtų kilti kažkokių esminių kliūčių“, – nurodė jis.
Neišprovokuotas Rusijos karas prieš Ukrainą, anot Kosovo vadovės, sukūrė naują situaciją žemyne, kuomet „narystė NATO turėtų būti žvekgiama iš saugumo perspektyvos“.
„Todėl visos šalys, kurios pasisako už laisvę, kurios nori užtikrinti taiką ir saugumą, nusipelno būti NATO. Jų siekiai būti remiami“, – V. Osmani .
Kosovo prezidentė V. Osmani ketvirtadienį taip pat susitiks su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir premjere Ingrida Šimonyte.
Lietuva 2008 metais pripažino Kosovo, atsiskyrusio nuo Serbijos, nepriklausomybę bei remia šios valstybės siekį įsilieti į tarptautinę bendruomenę.
