Taip šalies vadovas kalbėjo antradienį lankydamasis Pabradės S.Žukausko poligone vykstančiose pratybose „Greitasis kardas 2021“.
Prezidentas nepalaiko nepaprastosios padėties įvedimo
„Prieš keldami tokius siūlymus, turime sau atsakyti į klausimą, ką tai duos papildomai, palyginti su dabartine situacija. Nepaprastosios padėties įvedimas nereiškia, kad Vidaus reikalų ministerija atiduoda visą atsakomybę kariuomenei ir tiek žinių. Net ir tuo atveju, kariuomenė būtų tik papildoma parama, kuri, be jokios abejonės, turėtų tam skirti daugiau resursų.
Klausimas, ar šių resursų papildymas ir siuntimas prie sienos šiuo metu, nebūtų papildomas provokacinis veiksnys, turint omenyje, kad artėja „Zapad 2021“ pratybų kulminacija. Kad mūsų draugai ieško bet kokio preteksto situaciją dar labiau komplikuoti ir mes taip mes padėtume padaryti savo rankomis.
Taip, aš, be jokios abejonės, atidžiai seku situaciją, matau dar gerokai daugiau rezervų, kuriuos galėtų panaudoti Vidaus reikalų ministerija, sienos apsaugos tarnyba tam, kad problemos būtų sprendžiamos. Tik kraštutiniu atveju, konsultuojantis, aiškinant gyventojams, mes galėtume grįžti prie nepraprastosios padėties klausimo. Šiandien tam aš nematau būtinybės“, – kalbėjo G. Nausėda.
Nausėda: neieškokime priešų šalies viduje, jų nėra
Šalies vadovas teigė, kad dėl išaugusių migrantų iš Baltarusijos srautų antradienį kalbėjosi ir su premjere Ingrida Šimonyte.
„Kalbėjome, kas pavyksta padaryti, kur sekasi mažiau. Mano pagrindinė žinutė yra ta, kad mes šiandien toli gražu neišnaudojame tų galimybių, kurias galėtume išnaudoti įtikinėdami ir normaliai šnekėdamiesi su mūsų gyventojais, siekdami paaiškinti mūsų sprendimų prasmę, tikslus ir kokio indėlio iš konkrečios savivaldybės mums reikia“, – kalbėjo prezidentas.
„Supraskime viena – padėtis tikrai yra pakankamai rimta, neieškokime priešų čia, šalies viduje. Jų paprasčiausiai nėra. Jeigu kažkas mėgina ant šito politinių galimybių stalo palesioti trupinių, tai geriau šitą darbą palikti žvirbliams, jie gerokai geriau atliks šitą darbą“, – pridūrė G. Nausėda.
Nausėda kviesis partijų vadovus: jeigu turite pasiūlymų, klokite juos ant stalo
Prezidentas kartojo, kad šiuo metu reikalingas sutarimas, kalbėjimasis su savivaldybėmis. G. Nausėda tikino, kad šiuo metu paaštrėjusi situacija yra iš dalies dėl to, kad pačioje pradžioje su savivaldybėmis buvo kalbamasi iš jėgos pozicijų.
„Žinoma, kad tai bendruomenes nuteikia atitinkamai. Aš už dialogą pirmiausia su savivaldybėmis.
Taip pat sutarėme kartu su premjere, kad ko gero dar šią savaitę, ketvirtadienį, kviečiuosi į prezidentūrą visų parlamentinių partijų vadovus, tų, kurie gali, nėra išvykę, pasitarti štai kokiu klausimu.
Susitarti dėl tų užsienio politikos principų, kuriuos Lietuva išpažino 30 metų ir kurių laikysis toliau. Tai, kas vyksta pastaruoju metu, primena saviveiklišką užsienio politikos kurso koregavimą arba mėginimą kalbėti apie tai. Tai yra visiškai nepriimtina.
Su diktatoriumi mes nesikalbėsime, taip, kaip jis galbūt tikisi. Užsienio politikos principai liks nepakitę“, – tvirtino G. Nausėda.
Šalies vadovas ragino nepamiršti, kad sankcijos Minsko režimui yra taikomos ne tik Lietuvos, bet visos Europos Sąjungos lygmeniu.
„Kalbėsime, kad galbūt ne laikas destruktyviai kritikai, jeigu atskiros politinės partijos, atskiri politikai turi konstruktyvių idėjų, tegu kloja jas ant stalo ir tos idėjos bus apsvarstytos“, – kalbėjo prezidentas.
Savo ruožtu G. Nausėda ketina, po tam tikro pasirengimo, išmėginti diplomatinius kelius, konkrečiai – Jungtinėse Valstijose, Turkijoje.
Pagal Nepaprastosios padėties įstatymą, sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį priima: Seimo sesijos metu – Seimas, priimdamas atitinkamą nutarimą, tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidentas, išleisdamas atitinkamą dekretą ir šaukdamas neeilinę Seimo sesiją Respublikos Prezidento sprendimui svarstyti. Seimas nutarimu gali patvirtinti ar panaikinti Respublikos Prezidento sprendimą. Seimo panaikintas Respublikos Prezidento sprendimas netenka galios.
Kvietė verslininkus į sienos statymo talką
Paklaustas, ar planuoja nuvykti pasikalbėti su pačiais migrantais apie jiems sudarytas gyvenimo sąlygas, G. Nausėda atsakė, kad pirmiausia kalbėsis „su mūsų žmonėmis“.
„Kalbėsiuosi, kokios pagrindinės problemos jiems šiandien iškyla, kokios baimės jų akyse, kaip tas baimes būtų galima įveikti.
Reikia kalbėti ir su migrantais, kalbėti apie tai, kad sudėtinga jiems bus čia, dėl labai paprastų ir objektyvių priežasčių – Lietuva per maža, kad galėtų priimti didelį migrantų antplūdį ir garantuoti tokias teises, kokias jas įsivaizduoja“, – teigė šalies vadovas.
G. Nausėda siūlė nepamiršti ir sienos kontrolės klausimo. Prezidentas teigė, kad dabar puiki proga kreiptis į pilietiškai nusiteikusius verslininkus.
„Galbūt mes galime padaryti tai, ką XVI a. pradžioje padarė Vilniaus miestiečiai. Būtent Vilniaus miestiečių pastangomis buvo pastatyta Vilniaus gynybinė siena. Kaip žinote, stovėjo iki XVIII a. pabaigos.
Šiandien, sutelkę pilietišką iniciatyvą, mes galėtume imtis atskirų statybinių, kelininkų organizacijų pastangomis, pasidalinę tam tikrus ruožus, ateiti į talką valstybei.
Šiandien valstybei reikia talkos, šiandien valstybei mažiausiai reikia susipriešinimo. Privalome suprasti, kad padėtis yra rimta. Baikime žaisti politinius žaidimus ir visi dirbkime tam pačiam tikslui“, – kalbėjo G. Nausėda.
Nausėda: incidentas Rūdninkuose įvyko dėl valdžios dialogo su gyventojais stokos
Pasak prezidento, incidentas Rūdninkuose, kuomet pareigūnai jėga turėjo tramdyti protestuojančius prieš migrantų perkėlimą, įvyko dėl valdžios dialogo su gyventojais stokos, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Tai yra pasekmė prastos dialogo pradžios. Kuomet dialogas pačioje pradžioje neįvyko, tada jis sukelia natūralią priešpriešą, su ta priešprieša mėginama kovoti tokiais būdais, kurie nėra sveikintini ir kurių pagal galimybes jų reikėtų išvengti. Aš tikiu, kad būtent pasimokę iš tokių klaidų ateityje mes galime elgtis išmintingiau“, – sakė G. Nausėda.
Jis kreipėsi į gyventojus, pabrėždamas, kad su neteisėtų migrantų antplūdžiu susidurianti Lietuva šiuo metu yra „pakankamai sudėtingoje situacijoje“.
„Ir mums reikia kiekvieno Lietuvos piliečio dalyvavimo pirmiausia savo gera valia, savo geranoriškumu šitos problemos įveikime“, – sakė šalies vadovas.
Policijos pareigūnai pirmadienį jėga patraukė žmones nuo kelio prie Rūdninkų poligono, kur jie blokavo važiuojamąją dalį, protestuodami prieš neteisėtų migrantų apgyvendinimą šioje Šalčininkų rajono teritorijoje.
Policijos duomenimis, į poligoną vedantį kelią sunkvežimiams, vežantiems migrantų palapinių miesteliui reikalingus daiktus, blokuoti bandė apie pusantro šimto žmonių, dalis jų įsibrovė į karinę teritoriją, padegė padangas ir pasipriešino pareigūnams, keli asmenys sulaikyti. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė prašo teisėsaugos ir žvalgybos atlikti tyrimą. Policijos teigimu, dalis asmenų buvo ne vietiniai gyventojai, jie buvo pasiruošę šturmuoti poligoną, sukelti gaisrą.
