Seimo opozicijos lyderis S. Skvernelis antradienį parlamente surengė spaudos konferenciją šalies politinei padėčiai aptarti, kurioje daugiausiai dėmesio skyrė nelegalios migracijos iš Baltarusijos situacijai Lietuvoje.
Kartoja 2009 m. krizės klaidas
„Stebina ne vieną mane, kad dabartinė valdžia sugeba kartoti tas pačias klaidas, kurias kartojo ir darė 2009 m. Sukelti šalyje visišką chaosą ir pasimetimą. Nežinau, kodėl jai taip nesiseka, lipa ant to pačio grėblio, bet panašu, kad einame ta pačia kryptimi“, – spaudos konferencijoje kalbėjo S. Skvernelis.
Jis teigė, kad puikiai supranta šiandieninę situaciją dėl migrantų krizės. Opozicijos lyderis sakė, kad situacija kaista ir matomi galimi neramumai.
„Tas pasimetimas valdžios, neužtikrintumas, neturėjimas aiškaus veiksmų plano iš tikrųjų sėja didžiulį nerimą visuomenėje ir tie procesai, bijau, kad gali tapti nebevaldomi ir nekontroliuojami“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Lėmė komjaunuoliška ir bravūriška užsienio politika
Politiko nuomone, šiuo metu Lietuva kovoja su pasekmėmis, tačiau tai nulėmė priežastys, dėl ko šalis susidūrė su tokia Baltarusijos planuota ir tikslingai nukreipta ataka.
„Tai lėmė mūsų bravūriška ir kartais komjaunuoliška užsienio politika. Jeigu tu imiesi veiksmų prieš kitos valstybės galbūt nelegaliai išrinktą vadovą ir tą šalį, tai turi įvertinti visas pasekmes, galimybes ir turėti planą, kaip su tomis pasekmėmis reikės kovoti“, – tvirtino S. Skvernelis.
Opozicijos lyderio tikinimu, Lietuva liko viena tarp Europos Sąjungos valstybių. Nors bendra ES valstybių pozicija Baltarusijos atžvilgiu vienoda, tačiau, anot S. Skvernelio, matome, kad tokie veiksmai netaikomi nei prieš Latviją, nei prieš Lenkiją.
„Man ta situacija panaši į tą laikotarpį, kai teko būti vidaus reikalų ministru. Buvo migracijos krizė prieitų Europos valstybėse. Tai buvo kitokia iš esmės situacija. Ten tikrai žmonės bėgo nuo karo, gelbėjosi nuo persekiojimo ir kankinimų.
Šiuo atveju, turime visai kitokią situaciją. Bet tuomet ta pati Graikija, Italija buvo paliktos diskusijoms, kur ES diskutavo, ką daryti, bet tie sprendimai tikrai buvo nukreipti į humanitarinės pagalbos teikimą, bet ne į situacijos sprendimą“, – sakė S. Skvernelis.
Pasak jo, dabar yra analogiška situacija, kai Lietuva yra viena, nors ES ir teikia humanitarinį palaikymą, politinį palaikymą, tačiau, anot S. Skvernelio, konkrečių sprendimų nėra.
Siūlo du kelius
„Kokios yra išeitys iš šitos situacijos? Yra du keliai. Vienas yra diplomatinis, bet tai sunkiai suvokiamas, žinant mūsų valdžios, Vyriausybės ir prezidento pozicijas. Tai, matyt, sunkiai ir tikėtina, bet tai yra tiesioginis kontaktas su Minsku. Kaip tai sunkiai beskambėtų, bet vienas kelias yra tas“, – teigė S. Skvernelis.
Antras kelias – ginti sieną.
„Jeigu, kaip valdantieji skelbia, mes turime hibridinį karą prieš Lietuvą, tai kariaukime. Bet kariauti reikia taip pat protingai, su galva, turint planą. Jeigu karas be plano, chaotiškas, tai jis veda į dar didesnius praradimus“, – tikino S. Skvernelis.
Opozicijos lyderio nuomone, kito kelio nebelieka, kaip tik fiziškai blokuoti sieną. S. Skvenerlio tikinimu, kas vyksta su spygliuotos vielos tiesimu, yra visiškas nesusipratimas. Politiko tvirtinimu, kariškiai turėjo paaiškinti, kad jos veikimas efektyvus tuomet, kai koncertina yra dedama ant tvoros.
„Patiesta propagandiniais tikslais 4 kilometrų ruožo tvora nieko nesprendžia“, – teigė S. Skvernelis.
Opozicijos lyderio tvirtinimu, jei tvora bus perkama su viešaisiais pirkimais ir bendromis procedūromis, tvora į Lietuvą atkeliaus galbūt po dviejų metų. S. Skvernelio teigimu, valdantieji bijo imtis ryžtingesnių veiksmų, nes prieš tai kritikavo jo vadovaujamos Vyriausybės įsigijimus per pirmąją koronaviruso bangą.
S. Skvernelio tvirtinimu, fizinės infrastruktūros pastatymui prie sienos, jei valstybė nuspręstų tą daryti, turi būti mobilizuoti visi šalies pajėgumai, tarp jų ir Lietuvos verslas, statybų bendrovės.
Gali būti įvesta nepaprastoji padėtis
Politiko nuomone, galima svarstyti apie nepaprastosios padėties įvedimą kai kuriose šalies vietose.
„Jeigu norime pilnai pasitelkti ir kariuomenę, kariuomenės rezervus, gali būti svarstoma situacija dėl nepaprastosios padėties įvedimo atskiruose ruožuose, atskirose šalies teritorijose. Bet tam reikia politinio sutarimo ir tai turėtų valdantieji inicijuoti ir ieškoti tokio sutarimo, jeigu mano, kad tai yra reikalinga“, – tvirtino jis.
S. Skvernelio tvirtinimu, reikia labai aiškiai atskirti, kurie žmonės yra politiniai pabėgėliai, o kurie – ekonominiai migrantai.
„Tuos žmones, kurie pateko į Lietuvą, kol dar pateko, reikia labai aiškiai atskirti. Visi nuo 16 iki 60 metų vyrai turi būti vertinami kaip potencialus pavojus valstybei“, – tikino opozicijos lyderis.
Politikas pabrėžė ir tai, kad reikia išsiaiškinti šių žmonių praeitį, ar jie nebuvo susiję su neaiškiomis organizacijomis. Jo nuomone, taip pat turėtų būti priimti atskiri sprendimai dėl į Lietuvą patekusių motinų su vaikais.
S. Skvernelio tikinimu, reikia atkreipti dėmesį ir į rusakalbius migrantus, kurie gali būti atvykę iš Čečėnijos.
Pasigedo prezidento
Jo teigimu, taip pat reikia skatinti migrantus grįžti namo, ko, pasak S. Skvernelio, dabartinė valdžia taip pat nedaro.
Opozicijos lyderis negailėjo kritikos ir Vidaus reikalų ministerijai (VRM), kuri, anot jo, rodo visišką bejėgiškumą ir situacijos nesuvokimą. Kritikos kirčio iš S. Skvernelio sulaukė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Opozicijos lyderis pasigedo aktyvesnio prezidento veikimo krizinėje situacijoje.
„Kur mūsų valstybės vadovas, kuris žadėjo sodinti politines partijas prie apskrito stalo, krizės atvejais ieškoti politinio sutarimo, spręsti? Mes šių veiksmų kol kas tikrai nematome, bent jau viešai nematome, gal ne viešai kažkas vyksta. Tačiau jeigu valstybė apsisprendė ne diplomatiniais kanalais, bet iš esmės ginant savo sieną, savo interesus, turėti tvirtą poziciją, tai tai tvirtai pozicijai reikia bendro politinio sutarimo.
Pirmiausia, kad būtų priimti tie sprendimai Seime ir Vyriausybėje. Ir kad būtų nepolitikuojama šioje sudėtingoje temoje, neieškoma politinių dividendų, nesiruošiama rinkimams. Nes tai padarys dar didesnį chaosą šalyje, įves didesnį nestabilumą ir tikrai nesinorėtų, kad tai įvyktų. Tai čia tos lyderystės, aiškiai matosi, kad reikia“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Opozicijos lyderis siūlė prezidentui sukviesti Vyriausybės, Seimo frakcijų atstovus sukviesti prie bendro stalo ir ieškoti maksimalaus sutarimo, kad būtų galima nuraminti situaciją šalyje ir išspręsti krizę.
„Bet tokios lyderystės kol kas nesimato ir tai yra labai gaila“, – apgailestavo S. Skvernelis.
Įvertino susirėmimus prie Rūdninkų poligono
Opozicijos lyderis išreiškė nuomonę ir apie pirmadienio įvykius, kai žmonės prie Rūdninkų poligono užtvėrė kelią ir neįleido į teritoriją technikos, skirtos statyti palapinių miestelį. Pareigūnams teko panaudoti jėgą ir patraukti žmones nuo įvažiavimo į poligoną.
„Policija turėjo ištaisyti politikų padarytas klaidas arba nesąmones. Jeigu to nebūtų, policija nebūtų turėjusi reaguoti“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Visgi jis pabrėžė, kad patekimo į VRM priklausantį objektą blokavimas yra neteisėti veiksmai.
„Ten tų žmonių neturėjo būti, jei sprendimai būtų priimti iš karto, visai visuomenei aiškiai paaiškinus, kad Rūdninkų poligonas, teko man ne kartą ten lankytis, yra reikalinga infrastruktūra, pavojaus jokio nėra, įrengus apgyvendinimo infrastruktūrą, žinant Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų profesionalumą ir patirtį, jokio pavojaus nėra.
Nereikėjo blaškytis, Dieveniškės, dar kažkas, mokyklos, kiti rajonai, numesta savivaldai spręsti. Tai ir iššaukė tokią situaciją.
Policija turėjo reaguoti. Sureagavo, kiek iš jūsų filmuotų vaizdų mačiau, pakankamai adekvačiai, nenaudojo perteklinės jėgos, perteklinio smurto. Tą turėjo padaryti. Manau, kad tą padarė ne be politinės vadovybės nurodymo“, – sakė S. Skvernelis.
Opozicijos lyderio Sauliaus Skvernelio spaudos konferencija:
Pirmadienį sulaikyta 110 migrantų, neteisėtai kirtusių Baltarusijos ir Lietuvos sieną
Pirmadienį, pirminiais duomenimis, sulaikyta 110 migrantų, neteisėtai kirtusių Baltarusijos ir Lietuvos sieną, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Dauguma sulaikytų užsieniečių prisistatė Irako piliečiais arba turėjo šios šalies dokumentus.
Jiems netrukus bus atliekami COVID-19 testai, o iki rezultatų gavimo asmenys yra izoliuoti.
VSAT teigimu, kartojasi situacijos, kai pasieniečiai užkerta kelią į šalį patekti migrantams, kurie kelioms valandoms įsitaiso prie pat sienos linijos Baltarusijos pusėje ir laukia.
„Šios šalies pareigūnai net ir po daugybės iš Lietuvos gautų pranešimų tokių migrantų „nemato“ ir nereaguoja“, – teigia VSAT.
Švenčionių užkardos pasieniečiai antradienio naktį pastebėjo, kaip prie sienos linijos iš Baltarusijos priėjo trys vyrai ir moteris, galimai planavę patekti į Lietuvą, tačiau pamatę pasieniečius galbūt pabūgo kirsti sieną.
„Jie sustojo už keliolikos metrų nuo sienos linijos ir stebėdami Lietuvos pasieniečius susėdo ant žemės. Švenčionių užkardos pareigūnai iškart apie potencialius sienos pažeidėjus pranešė šį ruožą saugantiems Baltarusijos pasieniečiams“, – rašoma pranešime.
Anot tarnybos, nebuvo jokios reakcijos nei po pirmo, nei po šešto pranešimo.
„Kaimyninės valstybės pareigūnai „priimdavo“ informaciją, tačiau asmenų „nematė“ ir niekaip nereagavo. Migrantai ir toliau ramiausiai lūkuriavo, o Lietuvos pasieniečiai stovėjo jų kelyje į Vakarų Europą. Net praėjus daugiau kaip 6 valandoms, t. y. iki 9 val., situacija nesikeitė, išskyrus tai, kad migrantai buvo šiek tiek atsitraukę į Baltarusijos gilumą, tačiau iš Lietuvos pasieniečių akiračio nedingo. Vėliau jie vėl priartėjo prie sienos“, – teigia pasieniečiai.
Jų teigimu, tokie atvejai pastaruoju metu fiksuojami nuolat.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš pirmadienio į antradienį bandė patekti 2839 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra 35 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus.Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 1724. Taip pat sulaikyti 191 Kongo, 129 Kamerūno, 83 Rusijos, 81 Irano, 78 Gvinėjos, po 77 Afganistano ir Sirijos bei kitų šalių piliečių.
Nuo metų pradžios, pirminiais duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 652. Šalčininkų rajone sulaikyti 637 neteisėtai iš Baltarusijos patekę užsieniečiai, Varėnos – 543, Ignalinos – 432, Švenčionių – 291, Lazdijų – 167.
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Lietuva pastaraisiais mėnesiais susiduria su ženkliai išaugusia neteisėta migracija. Dėl jų antplūdžio Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.
