„Niekas neturi kelti NATO jokių ultimatumų, NATO priima sprendimus, kurie pagrįsti pirmiausia visų Aljanso narių saugumu, įskaitant ir mus, be jokios abejonės“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė jis.
„NATO penktasis straipsnis veikia, visa tai agresoriui turi būti tinkamai pristatyta, paaiškinta ir duota suprasti, kad agresorius negali kaip iš meniu rinktis savo kokių nors pageidaujamų opcijų“, – pridūrė Lietuvos vadovas.
Jis pabrėžė, kad dėl taikos Ukrainoje privalu sutarti taip, kad vėliau „nekiltų nė mažiausios pagundos testuoti viso NATO kaip organizacijos pajėgumo“.
„O tuo metu NATO kaip organizacija turi padaryti gerokai daugiau negu padarė iki šiol, kad būtų pajėgi atsispirti bet kokio pobūdžio provokacijoms ateityje“, – teigė G. Nausėda.
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija siekia derybų su JAV ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl Europos saugumo bei Maskvai rūpimų klausimų.
2021 metais Rusija pareikalavo, kad NATO grįžtų prie 1997-ųjų sienų. Be kitų dalykų, tai reikštų NATO be Baltijos valstybių ir Lenkijos.
„Be abejo, visi klausimai, susiję su saugumu Europos žemyne, ypač tie aspektai, kurie susiję su mūsų šalimi (...), turėtų būti išsamiai aptarti, ir mes tikimės, kad taip ir bus“, – teigė D. Peskovas.
V. Putinas NATO plėtra pasinaudojo kaip vienu iš pretekstų didelio masto invazijai į Ukrainą pradėti.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį telefonu susitarė su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu pradėti derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
