D. Trumpui kalbantis apie derybas su V. Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Ukrainai reikalinga ilgalaikė taika. Anot šalies diplomatijos vadovo, reikia ne tik sustabdyti Maskvos agresiją, užtikrinti nusikaltimus vykdžiusiųjų atsakomybę, bet ir suteikti Kyjivui atitinkamas saugumo garantijas.
„Lietuva laikosi nuoseklios pozicijos šiuo klausimu. Mums reikia sustabdyti agresiją, o ne vien tik nutraukti karinius veiksmus mūšio lauke. Sustabdyti agresiją – reiškiasi, neduoti agresoriui nieko pasiimti iš jo įvykdytų nusikaltimų (...). Atsakomybės klausimas čia taip pat yra labai svarbus – visų tų, kurie vykdė agresijos nusikaltimą, planavo, organizavo, įgyvendino. Ukraina turi gauti ilgalaikę ir saugią aplinką. Ilgalaikę taiką. Mes turime orientuotis į tai, kad bent viena karta galės gyventi ir kurti taikoje“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė K. Budrys.
„Jeigu kalbame apie kažką, kas bus trapaus ir net patys netikime, kad tęsis ilgiau nei metus ar dvejus – tai nėra taika ir tai nėra kokios nors saugumo garantijos. Ukrainai turi būti suteikiama tai, kas jai yra reikalinga – karinė parama, ekonominė parama, finansinė parama. Lietuva tai, ką daro, privalo daryti ir toliau – remti Ukrainą“, – pabrėžė jis.
Landsbergis: „Panašu, kad Ukraina yra apleidžiama“
Buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nuogąstauja, ar savaitgalį įvyksianti Miuncheno saugumo konferencija, kurioje dalyvaus pasaulio lyderiai, netaps dar vienu Miuncheno susitarimu.
„Jokios narystės NATO, jokių sausumos pajėgų? Panašu, kad Ukraina yra apleidžiama. Delegatai skrenda į Miuncheną ne derėtis, o pranešti Zelenskiui blogų naujienų. Jei šio susitarimo rezultatas bus popieriaus lapas, garantuojantis taiką mūsų laikais, turėtume jį pavadinti Miunchenu Nr. 2“, – socialiniame tinkle „X“ rašo G. Landsbergis, netiesiogiai primindamas apie 1938 m. Miuncheno susitarimą, kai Vakarų valstybės susitarė dėl taikos Europoje, o iš tiesų nusileido Adolfo Hitlerio politikai.
No NATO membership, no boots on the ground? Sounds like abandoning Ukraine. Delegates are flying to Munich not to negotiate, but to deliver @ZelenskyyUa the bad news. If this deal produces a piece of paper guaranteeing peace for our time, we should call it Munich 2.
— Gabrielius Landsbergis🇱🇹 (@GLandsbergis) February 12, 2025
Januška: Europai nėra daug pasirinkimų
Pasak diplomato Albino Januškos, D. Trumpo pokalbis su V. Putinu žymi naują pasaulio tvarką. Anot diplomato, dviejų prezidentų skambučiu agresorius V. Putinas tapo pageidaujamu JAV partneriu.
„Na, ką gi. Vakar įvyko dar vienas svarbus įvykis, žymintis naują pasaulio tvarką.
Kaip priedas prie JAV gynybos sekretoriaus išdėstytų taikos susitarimo parametrų – kurie iš dalies atrodo tarsi padiktuoti iš Kremliaus paruoštuko (Ukrainos planuojamas padalijimas pagal okupacinę liniją, JAV laipsniškas atsitraukimas) – vakar Rusijos karo nusikaltėlis, agresorius, melagis, Vakarų izoliuotas autsaideris vėl tapo reabilituotas, pageidaujamas partneris, su kuriuo bus įgyvendinama dalis Maskvos reikalavimų.
Prisiminkime 2019 metus. Nepaisant jokių racionalių perspėjimų, D. Trumpas sakė komplimentus Š. Korėjos diktatoriui Kim Jong Unui, žadėjo įvykdyti denuklearizaciją, o gavosi… diktatoriaus reklama pasauliui“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo A. Januška.
Kalbėdamas apie tai, ką daryti Europai ir Lietuvai, diplomatas atkreipia dėmesį, kad „nėra daug pasirinkimų“.
„Pirmiausia būtina siekti stipraus kuo didesnės Europos nepritarimo JAV administracijos veiksmams (tame tarpe ir Miunchene), jei tai dar turi kokios nors prasmės. D. Trumpas yra taip pakibęs ant Putino meškerės, kad išgelbėti jį – ir mus – gali tik vieningas ES „ne“, sukuriantis situaciją, kurioje Trumpas turėtų pasirinkti: Europa ar Kremlius.
Pataikauti nėra laiko, nes tai nepakeis D. Trumpo nuomonės. Tik aiškus ir vieningas pasipriešinimas gali jį sustabdyti, nors vilčių nedaug. Nes jei nepriversime D. Trumpo rinktis mus, rinktis teks mums – ir tai bus skaudus pasirinkimas“, – teigia A. Januška.
Pasak jo, kita taktika – bandyti kuo labiau atskirti paliaubas nuo ilgalaikės taikos derybų.
„Paliauboms siekti kuo mažiau įsipareigoti Maskvai, paliekant daugiau laiko nustatyti teisingesnes būsimo taikos susitarimo sąlygas“, – tikina diplomatas.
„Tačiau problema ta, kad Putinas kol kas turi geresnį ryšį („chemiją“) su D. Trumpu nei Europa, todėl šią taktiką įgyvendinti bus labai sunku“, – priduria jis.
Tiesa, anot A. Januškos, galimos ir dar yra kelios „strategijos“.
„Arba sakome, kad Europa viena viską išspręs, kas yra melas, ir baigsis liūdnai.
Arba keikiame Europą nuo sofos, lyg nuo to kažkas pasikeistų. Mes suprantame, ką Europa turi daryti. Problema, kad dėl savo sąrangos ji to negali padaryti tuo greičiu, kurio reikia Ukrainai. Taigi šiandien tai tuščios kalbos.
Šiuo atveju, rezultatas tas pats – daug žodžių ir valios veikti paralyžius“, – teigia diplomatas.
„Taika, kuriama ant neteisybės, tėra tik atidėtas karas. Nežinome tik, kuriam laikui“, – pažymi jis.
Laurinavičius: „Nieko kito tikėtis nebuvo nė mažiausio pagrindo“
Visgi politologo Mariaus Laurinavičiaus D. Trumpo pareiškimai nenustebino. Eksperto teigimu, nieko kito nebuvo galima tikėtis, nes D. Trumpo vizija yra paremta aiškia ideologija.
„Tiesą sakant, tai ką vakar išgirdome iš pagrindinės Lietuvos strateginės partnerės (taip – ji tokia vis dar yra ir tai taip pat reikia įvertinti) Jungtinių Valstijų, ar kalbėsime apie patį prezidentą D. Trumpą ir jo derybas su putleriu, ar apie Gynybos sekretoriaus P. Hegsetho „programinę kalbą“ kolegoms NATO gynybos ministrams, manęs ne tik nešokiravo, bet ir nenustebino.
Ir tikrai ne todėl, kad aš jau labai seniai kalbu apie tai, kad, kalbant iš mūsų ir demokratinio pasaulio perspektyvos apskritai, D. Trumpas, deja, yra absoliutus blogis.
Tiesiog bent kiek rimčiau analizuojant D. Trumpo antrosios kadencijos tikslus ir programą, nekalbant jau apie tai, ką D. Trumpas jau buvo nuveikęs per mažiau negu mėnesį savo antrosios kadencijos prezidentavimo, nieko kito tikėtis nebuvo nė mažiausio pagrindo.
O aš analizuoju <...> ir galiu pasakyti, kad visa tai, ką daro D. Trumpas ne tik turi aiškią ir nuoseklią logiką, bet yra ir užkoduota toje JAV istorija paremtoje ideologinėje vizijoje, kurią D. Trumpas ne tik nuosekliai deklaruoja, bet ir taip pat nuosekliai įgyvendina“, – teigia M. Laurinavičius.
Ekspertas pabrėžia, kad D. Trumpo veiksmai nėra nulemti jo charakterio ar verslininko įgūdžių – esą visa jo vizija yra paremta istoriniu-ideologiniu pagrindu.
„Todėl tikrai nereikia apgaudinėti savęs, kad tai – kažkoks chaotiškas ar impulsyvus veikimas, kažkoks vien „verslo principų taikymas tarptautinėje politikoje“, ar, juo labiau, „žiūrėkit, ką D. Trumpas daro, o ne ką kalba“.
Kad ir kaip mums nepatiktų, D. Trumpo vizija turi labai aiškų istorinį-ideologinį pagrindą“, – pažymi politologas.
Vinokuras: „Tai kuo Trumpas skiriasi nuo Putino?“
Į D. Trumpo pareiškimą sureagavo ir publicistas, Ukrainos palaikymo akcijų organizatorius Arkadijus Vinokuras.
„JAV Trumpo administracijos atstovai konstatuoja, kad Ukraina nesusigrąžins teritorijų buvusių iki 2014 metų. Šis pareiškimas kaip šlapiu rankšluoščiu per veidą. Jie tęsia J. Bideno „Rusija neturi pralaimėti“ politiką. Lyg Ukraina būtų kalta, kad jai davė per mažai ir per vėlai, kad neleido veik tris metus naikinti taikinius Rusijos teritorijoje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo A. Vinokuras.
Jis leidžia suprasti, kad D. Trumpas niekuo nesiskiria nuo Rusijos vadovo Vladimiro Putino.
„Dabar Turmpas sako, kad Ukraina turi sugrąžinti JAV 500 milijardų dolerių iškasenomis už pagalbą Ukrainai. Bet, juk kartu paėmus Ukrainai iš 183 milijardų JAV dolerių, įsipareigota skirti 130,1 mlrd. dolerių, o išmokėta 86,7 mlrd. dolerių.
Tai kuo Trumpas skiriasi nuo Putino? Abu plėšia Ukrainą, o JAV net nesiruošia duoti rimtų saugumo garantijų...“ – teigia jis.
JAV atsitrauks nuo įsipareigojimų Europos saugumui?
Kaip skelbė „Politico“, D. Trumpas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui liepė prarasti viltį atgauti Rusijos užgrobtas žemes. Anot leidinio, tokią JAV poziciją jau anksčiau paskelbė valstijų gynybos sekretorius Pete Hegsethas. Jis NATO būstinėje Briuselyje susirinkusiems kolegoms sakė, kad V. Zelenskis neturi jokių galimybių pasiekti savo tikslo – išstumti Rusijos pajėgas iš Krymo ir šalies rytų ir susigrąžinti iki 2014 m. buvusias sienas.
„Šio iliuzinio tikslo siekimas tik pratęs karą ir sukels daugiau kančių“, – teigė jis.
Be to, P. Hegsethas perspėjo, kad JAV atsitrauks nuo savo įsipareigojimų Europos saugumui ir išdėstė griežtą viziją, pagal kurią Europos šalių vyriausybės turės prisiimti atsakomybę už savo ir Ukrainos gynybą.
Netrukus po to D. Trumpas užgesino bet kokią viltį, kad šaltos naujos realybės pavyks išvengti.
„Ką tik turėjau ilgą ir labai produktyvų pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu“, – paskelbė jis.
„Taip pat sutarėme, kad mūsų atitinkamos komandos nedelsdamos pradės derybas, ir pradėsime nuo to, kad paskambinsime Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui ir informuosime jį apie pokalbį... Milijonai žmonių žuvo kare, kurio nebūtų buvę, jei būčiau buvęs prezidentas, bet jis įvyko, todėl turi baigtis. Daugiau gyvybių neturi būti prarasta!“ – teigė D. Trumpas.
V. Zelenskis pokalbį su D. Trumpu pavadino prasmingu.
„Prezidentas Trumpas pasidalijo pokalbio su Putinu detalėmis. Niekas nenori taikos labiau nei Ukraina. Kartu su JAV planuojame tolesnius žingsnius, kad sustabdytume Rusijos agresiją ir užtikrintume ilgalaikę, patikimą taiką. Kaip sakė prezidentas D. Trumpas, padarykime tai“, – parašė V. Zelenskis.
Europos lyderių reakcijos
Kaip rašo „Politico“, Europos lyderiai atrodė nežinantys kaip reaguoti. Europos diplomatijos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad „bet kokiose derybose Europa turi atlikti pagrindinį vaidmenį“.
„Ukrainos nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas yra besąlygiški. Dabar mūsų prioritetas turi būti Ukrainos stiprinimas ir tvirtų saugumo garantijų teikimas“, – rašė ji.
Kai kurie Ukrainos sąjungininkai kitur Europoje atviriau atmetė D. Trumpo požiūrį, ypač jo sprendimą parengti taikos planą tiesiogiai su V. Putinu, o Ukrainos vadovą, matyt, įtraukti tik kaip antraeilį dalyką.
„Visada pabrėžėme, kad <...> joks sprendimas dėl Ukrainos nebus priimtas be Ukrainos“, – pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
