„Turiu konstatuoti, kad situacija Baltarusijoje toliau lieka kelianti didelį nerimą. Toliau liejasi kraujas, toliau persekiojami žmonės, į kalėjimą sodinami žurnalistai Mes, kaip kaimyninė valstybė, kaip valstybė, kuri yra greta kartu su kitomis regiono valstybėmis, ieškome būdų, kaip išspręsti šitą krizę.
Todėl noriu pateikti 3 punktų planą, kuris galėtų tapti preliudija regiono prezidentų tarpininkavimui sprendžiant politinę krizę Baltarusijoje“, – trumpoje spaudos konferencijoje trečiadienį teigė G. Nausėda.
Pirma – Baltarusijos valdžios institucijos nutraukia prievartos naudojimą prieš savo piliečius ir deeskaluoja situaciją.
Antra – Baltarusijos valdžia paleidžia suimtuosius, kurių jau skaičiuojama tūkstančiais, visus protesto dalyvius, kurie patyrė represijas.
Trečias punktas – Baltarusija atnaujina dialogą su savo pilietine visuomene. Kaip tinkamas sprendimas šia kryptimi galėtų būti tam tikros nacionalinės tarybos formavimas iš valdžios ir pilietinės visuomenės atstovų. Jo priedermė ir tikslas būtų ieškoti sprendimų ir išeiti iš krizės.
„Jei šie punktai būtų tinkami diskusijai pradėti, tiek Latvijos ir Lenkijos prezidentas žiūri palankiai į šią iniciatyvą ir sutiktų tarpininkauti kartu su manimi deeskaluojant šitą situaciją ir krizę šiuo metu besiklostančią Baltarusijoje“, – teigė G. Nausėda.
Jei nepadės taikusis būdas, žada imtis sankcijų
Prezidentas teigė, kad problemą pradeda spręsti taikiuoju būdu. Tačiau yra ir kitas variantas – sankcijos.
„Manau, kad toks ir turėtų būti mūsų veikimo būdas – pradėti nuo sprendimo paieškos būdų tuo taikiuoju būdu, ir stengtis, kad problema būtų išspręsta mažiausiai skausmingu būdu.
Tačiau, jeigu ši iniciatyva būtų sutikta neigiamai, taip gali atsitikti, be abejo, lieka visos kitos alternatyvos, apie kurias šiuo metu ir Lietuvoje, ir ES yra diskutuojama. Čia kalbu ir apie sankcijas – tiek ES, tiek nacionaliniu lygiu“, – teigė G. Nausėda.
Pasak prezidento, pirmiausia bus siekiama bendrų ES sankcijų.
„Tačiau būkime realistais – tas procesas nėra labai spartus ir jo baigtis nėra žinoma. Sprendimas dėl sankcijų gali būti ir nepriimtas. Nei jei jis ir būtų priimtas – tai dar užtruks laiko, kol galutinai jis bus patvirtintas. Todėl, jei sankcijos Europos lygiu nebūtų patvirtintos, lieka kitas būdas – taikyti nacionalines sankcijas.
Tačiau patys puikiai suvokiame, kad jų poveikis būtų kur kas mažesnio mąsto. Ir dar vienas dalykas, sankcijos yra poveikio priemonė, tačiau stipriai abejotina, ar sankcijų taikymas gali operatyviai nutraukti kraujo praliejimą, kuris vyksta šiuo metu“ , – teigė G. Nausėda.
G. Nausėda priminė, kad penktadienį užsienio reikalų ministrų konferencijoje bus svarstomas sankcijų klausimas.
Skvernelis: nesulaukus ES palaikymo, Lietuva siektų sankcijų Baltarusijai su kaimynėmis
Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad neradus bendro Europos Sąjungos sprendimo įvesti sankcijas už rinkimų klastojimą ir smurtą atsakingiems Baltarusijos pareigūnams, Lietuva siektų nacionalinių sankcijų regiono valstybėse.
Anot jo, Lietuvos interesas yra „stiprinti pilietinę visuomenę“ Baltarusijoje, tačiau ne mažiau svarbu yra ir užtikrinti jos suverenumą ir nepriklausomybę nuo Rusijos, kad Lietuva savo pašonėje turėtų „ne Rusijos Federacijos subjektą, guberniją, o savarankišką, suverenią nepriklausomą valstybę“.
„Dėl to manau, kad sankcijos turėtų būti Europos Sąjungos sprendimas ir jos turėtų būti nukreiptos į tuos asmenis, kurie pamynė demokratiją, davė įsakymus naudoti smurtą, kurie smurtavo prieš taikius gyventojus, nesilaikė demokratijos ir žmogaus teisių“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė premjeras.
„Jei sankcijos nebus europiniu mastu įvestos, galbūt mes galėtumėme kalbėti apie, galbūt, net ir tam tikros grupės valstybių, sąjungininkų, kurie esame arčiausiai, tam tikrų nacionalinių ribojimų įvedimą. Manyčiau, kad šioje vietoje labai solidariai galėtų prisijungti ne tik išvardintos valstybės (Lenkija, Ukraina – BNS), bet ir turime savo kaimynes, su kuriomis pagrindiniais užsienio politikos klausimais sutinkame, tai yra Latvija ir Estija“, – sakė jis.
S. Skvernelis sakė, kad kol kas pirminė Europos valstybių reakcija į įvykius Baltarusijoje nuvilia.
„Tikrai, ta pirminė reakcija iš Europos sostinių yra nuvilianti, švelniai tariant, artimiausi kaimynai, kaip visada, sureaguojame pirmiausiai, galbūt, mums yra skaudžiausia. Manau, kad Lietuvos interesas yra, kad kuo greičiau baigtųsi smurtas Baltarusijoje, kraujo praliejimas, kad būtų grįžtama prie kiek įmanoma demokratinių procesų šalyje“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Siūlo nepripažinti Lukašenkos legitimiu vadovu
Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) trečiadienį priėmė pareiškimą, kuriuo rinkimus Baltarusijoje vadina suklastotais, siūlo nepripažinti A. Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu.
„Seimo Užsienio reikalų komitetas, pabrėždamas, kad 2020 metų rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykę prezidento rinkimai buvo suklastoti, (...) kreipiasi į Seimą bei kitas atsakingas Lietuvos institucijas nepripažinti Baltarusijoje vykusių rinkimų rezultatų bei prezidento A. Lukašenkos – legitimiu Baltarusijos vadovu“, – sakoma dokumente.
Komiteto narys konservatorius Žygimantas Pavilionis po uždaro posėdžio pabrėžė, kad pareiškimas dėl Baltarusijos buvo priimtas bendru sutarimu.
„URK patvirtino, kad mes nepripažįstame tų rinkimų kaip oficialių ir pirmą kartą Lietuvos istorijoje mes pasakome, kad mes nelaikome A. Laukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu. Tai padaryta visų partijų pritarimu“, – žurnalistams sakė Ž. Pavilionis.
„Atitinkamai kreipsimės į visų kitų demokratinių šalių parlamentus siekdami, kad ir jie priimtų panašią poziciją ir kartu su ES reikalautų naujų rinkimų“, – pažymėjo parlamentaras.
Pareiškimu siūloma kartu su Europos Sąjunga reikalauti „naujų, skaidrių ir visas demokratines procedūras atitinkančių Baltarusijos prezidento rinkimų“.
Taip pat – neatidėliotino visų kalinamų opozicijos bei pilietinės visuomenės atstovų paleidimo, nutraukti prievartos naudojimą prieš taikius demonstrantus, užtikrinti spaudos, susirinkimų ir kitas politines bei pilietines teises Baltarusijoje.
Pareiškimu siūloma Vyriausybei svarstyti įvesti už suklastotus rinkimus ir smurtą atsakingiems pareigūnams įvesti nacionalines sankcijas, siekti bendrų Europos Sąjungos sankcijų.
Baltarusijos opozicinio pilietinio sambūrio „Mūsų namai“ vadovė Olga Karač žurnalistams Seime sakė, kad A. Lukašenka „pradėjo tikrą karą prieš taikius žmones“, tačiau baltarusiai nepasiduoda – toliau rengiamos protesto akcijos, prasidėjo streikai kalėjimuose, gamyklose.
„Mes dabar turime statistiką apie 10 tūkst žmonių, kurie buvo sunkiai sumušti, kankinti, yra keli šimtai žmonių, kurie patyrė labai rimtus sužalojimus, neteko pirštų, kojų, mes absoliučiai tikri, kad aukų yra daugiau, ne tik viena“, – kalbėjo O. Karač.
Baltarusijos valdžia pirmadienį paskelbė, kad prezidentas A. Lukašenka rinkimuose surinko 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai.
Baltarusijoje netrukus kilo protesto akcijos prieš rinkimų rezultatų klastojimą. Opozicijos kandidatė rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja antradienį iš Baltarusijos atvyko į Lietuvą.
Galite stebėti užsienio reikalų ministro Linkevičiaus pasisakymą apie į Lietuvą atvykusią Cichanouskają:
