Kreipdamasis į nugalėtojus, G. Nausėda pasidžiaugė, kad prieš du mėnesius jam pakvietus dalyvauti iššūkyje, prie jo prisijungė visų šalies miestų gyventojai, daugiau nei 400 bendruomenių ir 1100 organizacijų, dauguma bendrojo lavinimo mokyklų, visos aukštosios mokyklos ir 150 pasaulio lietuvių bendruomenių.
Anot jo, antrą kartą organizuoto iššūkio dalyviai visi kartu net 476 kartus apėjo Žemės rutulį – atliko 25 mlrd. žingsnių ir įveikė beveik 18 mln. kilometrų.
„Tai nuostabus vienybės pavyzdys (...). Fizinis aktyvumas visada buvo – ir išlieka – vienas patikimiausių būdų palaikyti asmeninę sveikatą. Tapęs asmeniniu pasirinkimu, jis padeda spręsti ir prastėjančios visuomenės sveikatos būklės problemą. Nepaprastai svarbu, kad ilgainiui keistųsi bendras visuomenės požiūris į tai, kaip vartojame ir judame kasdien“, – kalbėjo šalies vadovas.
Aukštųjų mokyklų iššūkyje pirmąją vietą pelnė Socialinių mokslų kolegija, antrąją – Vilniaus universitetas, trečiąją – Mykolo Romerio universitetas, didžiausią žingsnių vidurkį pasiekė Klaipėdos universitetas.
Mokyklų iššūkyje triumfavo Mažeikių „Ventos“ progimnazija, aplenkusi Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją ir Klaipėdos Simono Dacho progimnaziją, didžiausią žingsnių vidurkį pasiekė Vilniaus Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokykla.
Organizacijų iššūkyje nugalėjo „Sanitex“, antri liko „Kesko Senukai Lithuania“, treti – Ateitininkų federacija, didžiausią žingsnių vidurkį pasiekė Vidaus reikalų ministerija.
Pasaulio lietuvių iššūkyje pirmąją vietą laimėjo Norvegijos lietuvių bendruomenė, antra – Airijos lietuvių bendruomenė, trečia – Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė, didžiausią žingsnių vidurkį surinko Ukrainos lietuvių bendruomenė.
Bendruomenių iššūkyje nugalėtoja tapo Gyvatėlių bendruomenė, antra – „Vardan Šilalės“ bendruomenė, trečia – Leipalingio bendruomenė, didžiausią žingsnių vidurkį surinko Kauno Šilainių bendruomenės centras.
Miestų iššūkyje nugalėjo Vilnius, aplankęs Kauną ir Klaipėdą, o didžiausią žingsnių vidurkį surinko Viekšniai.
