Kauno klinikose Skubios pagalbos skyriuje veiksmas virte verda. Viena atvykusi senolė skundžiasi stipriu skausmu krūtinėje. Brangi kiekviena minutė. Ji guldoma į palatą, o po to slaugytoja jau ima kraują. Su paimtais mėginiais ji skuba prie specialaus aparato.
Mėgintuvėlis įdedamas į kapsulę, kuri sandariai uždaroma, pora paspaudimų ir kapsulę oro srovė skraidina vamzdžiais iki reikiamos vietos. Štai taip Kauno klinikose veikia pneumopaštas.
„Jeigu mes per parą turime 220 pacientų, tai yra vidurkis paros, skubios pagalbos skyriuje, praktiškai kiekvienam pacientui imami vienokie ar kitokie kraujo tyrimai. Kartais pakartotinai imami dėl įvairių gydymo būdų ar nustatyti diagnozės tikslumą, tai mažiausiai du šimtus kartų siunčiame per parą“, – sako klinikų slaugos administratorė Liana Mitkienė.
Siunčiami ne tik kraujo, bet ir šlapimo, audinių mėginiai – ir visi jie keliauja į laboratoriją. Anksčiau gausybę kilometrų per parą tuneliais pėsčiomis ar paspirtukais įveikdavo darbuotojai nešiodami ne tik tyrimus iki laboratorijos, bet ir gautus rezultatus atgal.
Dabar pneumatinio transportavimo sistema tai atlieka vos per dvi minutes. Klinikos sako dviračio čia neišradusios, tiesiog už 600 tūkstančių eurų, dar XIX amžiaus išradimą pritaikė sau. Tokiu būdu mėginių ir dokumentų gabenimo laikas sutrumpėjo penkis kartus.
„Nešti paimtą kraują iš skyriaus į laboratoriją pakankamai ilgai užtrunka. Mums pirmiausia rūpėjo, kad paimtus tyrimus būtų galima atlikti kuo greičiau“, – aiškina Kauno klinikų direktorius Renaldas Jurkevičius.
Pneumopašto sistema jungia net 91 Kauno klinikų skyrių, o pati trasa išsiraizgiusi apie 8,5 kilometro.
