Europos Sąjungai (ES) pradedanti pirmininkauti Lietuva kartais atrodo kvailokai, mano istorikai ir politologai. Taip jie komentavo faktą, kad Seimo fontanas pirmininkavimo pradžios proga pasipuošė keturiais šiuolaikiniais Europos žemėlapiais, vaizduojančiais Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę „nuo jūrų iki jūrų“. Kartu jie abejoja, ar kas nors dėl to įsižeis.
„Mėginimas XV a. kontūrus dėti ant XXI a. žemėlapio (toks stilius būdingas mokyklų septintokams, kurie per pirmąsias istorijos pamokas prisipildo egzaltuoto patriotizmo), bet ne daugiau – tarptautinis incidentas man neatrodo įmanomas“, – sakė portalui balsas.lt istorikas ir politikos apžvalgininkas Giedrius Kiaulakis.
Anot G. Kiaulakio, nereikia sureikšminti kieno nors (kad ir Baltarusijos diktatoriaus) galimo susireikšminimo ar pykčio. „Čia jų silpnų nervų reikalas. Jeigu dėl tokių niekų kas nors sugeba įsižeisti ar susinervinti – ką padarysi? Tiesiog patiems nėra labai jau solidu paišyti tokius dalykus ir pakišinėti juos ties šių dienų politinėmis aktualijomis. Jei visiškai nėra gėda, tai gal ir galima“, – mano G. Kiaulakis.
Pirmininkavimas ES, kaip pabrėžia Politikos tyrimų ir analizės centro vadovas Marius Ulozas, yra galimybė parodyti Europos kolegoms, kas mes esame, kas mums svarbu, taip pat – kuo norėtume būti.
„Pirmininkavimas ES yra galimybė parodyti Europos kolegoms, kas mes esame, kas mums svarbu, taip pat – kuo norėtume būti (bet nesame). Todėl ir duobėtoms gatvėms taisyti pinigų atsiranda, ir amžinai neveikiančius fontanus slepiame po „pievomis“.
Reikia sutikti, kad nedaug žmonių pasaulyje žino, kokia turtinga ir permaininga Lietuvos istorija. Pirmininkavimas yra puiki proga tai padaryti. Todėl labai sveikintina iniciatyva išleisti užsienio kalbomis naujai interpretuotą (t. y. ne „šapokinę”) Lietuvos istoriją. Dėl fontano su skirtingų laikotarpių Lietuvos kontūrais nuomonė ne tokia vienareikšmė, nes priklauso nuo to, kas į tą žemėlapį žiūri. Istorijos tėkmė ir sienų kaita yra natūralus procesas, todėl Lietuvos „didėjimo” ir „mažėjimo” vaizdavimo nelaikyčiau įžeidžiančiu. Kita vertus, faktas, kuriuo mes taip didžiuojamės – arklių girdymas Juodojoje jūroje – yra tik mums patiems įdomus mūsų tariamos didybės įrodymas“, – sako M. Ulozas.
Etnopolitologas Imantas Melianas nemato jokio imperializmo žemėlapyje. „Ką galima būtų pasakyti dėl žemėlapių ant fontano prie Seimo? Bent jau aš nematau jokio „imperializmo", kad jame pavaizduoti Lietuvos valstybės kontūrai skirtingais jos egzistavimo laikais. Gal net priešingai – šiek tiek persistengta rodant tarpukario Lietuvos sienas, kai Lietuva pavaizduota ne tik be Vilniaus krašto (kurio viso, koks jis buvo formaliai pripažintas Lietuvai 1920 m. liepos 12 d. Maskvos sutartimi, mes tuomet tikrai neadministravome), bet ir be Klaipėdos krašto, net be Palangos. Tokia Lietuva buvo nepilną pusmetį 1920–1921 metais, todėl tarpukario Lietuvai pavaizduoti labiau tiktų jos sienos, buvusios ilgiausiai, t. y. 1923–1939 metais“, – pastebi I. Melianas.
Jei kas klaustų, I. Melianas sako, kad norėtų pavaizduoti Lietuvą ir 1569– 1772 metų sienomis tokia ji buvo ar tik ne ilgiausiai. „Painiavos gali būti tik dėl to, kad visų kitų Europos valstybių sienos visuose šiuose žemėlapiuose nurodytos DABARTINĖS. Dėl to gali būti kokių nors nesusipratimų. Būtų geriau, jei kartografiškai vaizduojant atitinkamą laikotarpį, ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių sienos atitiktų istorinę tikrovę“, – aiškina I. Melianas.
