„Komitetas pritaria darbo sutarčių įvairovei – visoms, išskyrus nenustatytos apimties, komitetas siūlo palikti ir sezoninio darbo sutartis. Komitetas iš esmės pritaria įspėjimo laikotarpio trumpinimui, didesnėms išeitinėms išmokoms atleidžiant darbuotojus, ypač atkreipiant dėmesį į šeimas, auginančias vaikus, neįgaliuosius – visa tai rasite komiteto išvadoje. Komiteto pateiktame siūlyme yra pasisakyta už tai, kad, kai kyla abejonių dėl darbo santykių, jie turėtų būti aiškinami darbuotojų naudai.
Komitetas siūlo išsaugoti „mamadienius“ ir „tėvadienius“, palikti pailgintas atostogas darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine įtampa“, – Seime kalbėjo K. Miškinienė.
16 val. darbo per dieną
Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Gintaras Steponavičius nurodė, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas Darbo kodeksui padarė tokių pataisų, kurios, anot jo, siunčia signalą, kad Lietuva nori likti sustabarėjusios ekonomikos šalimi.
„Jei kitos šalys padarė lankstesnius darbo santykius, iš to tik laimėjo, kodėl mes negalime pasimokyti iš kitų sėkmės istorijų? Lietuvoje išaugusi nauja karta, kuri įsivaizduoja save dirbančią nebūtinai 8 ar 10 val. per dieną. Pagalvokite, ar jūs patys nebuvote pasiruošę dėl savo darbo rezultatų dirbti po 16 val. per parą? Aš žinojau, kad arsiu 60 val. per savaitę, nes tai yra mano kelias. Todėl tokiems žmonėms turime leisti judėti į priekį greičiau, turime leisti jiems susitarti su darbdaviu.
Iš to laimės ne tik verslas, ateis nauji mokesčiai į biudžetą. Kai ateina gerai apmokomos darbo vietos, keičiasi bendras vaizdas. Dėl to mums reikalingas lankstesnis Darbo kodeksas“, – kalbėjo G. Steponavičius.
Parlamentaras nurodė, kad liberalūs darbo santykiai nėra naudingi tik saujelei darbdavių, o, pasak jo, šimtui tūkstančių žmonių, kurie nori gyventi gerai, ir patys tą gerovę susikurti. Tačiau, pažymi G. Steponavičius, jeigu balsuojant Seime nebus grįžta prie liberalesnio Kodekso varianto, nebeliks prasmės priimti šį projektą ir dėl to Liberalų frakcija jam nepritartų.
„Lietuvoje yra šimtai tūkstančių žmonių, kurie nori gyventi gerai ir patys tai susikurti. Lankstūs darbo santykiai padėtų tiems, kurie nori tapti sėkmingais. Kolegos, nepraleiskite istorinio momento padaryti lūžį ir nebesivilkti antrame valstybių šimtuke pagal Darbo santykių reglamentavimo griežtumą“, – nurodė G. Steponavičius.
Nepaklūstama rinkėjams
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos narys Zbignev Jedinskij sako apskritai nesuprantantis, kam reikia keisti dabartinį Darbo kodeksą – jis teigia neišgirdęs nė vieno rimto tai pagrindžiančio argumento.
„Lietuvoje ir dabar yra daugybė įmonių, kurios dirba sėkmingai ir pelningai, tai kam reikia liberalizuoti Darbo kodeksą? Jei įmonė, prieidama prie bankroto, nori nemokėti pašalpų ir išmokų, nori nuskriausti nėščias moteris, kur žiūri feministinės organizacijos? Šalies konkurencingumą juk galima didinti mažinant mokesčius, kainas už energijos išteklius. Todėl mes pasisakome kategoriškai prieš šį Darbo kodeksą. Mes nepriklausomi jokiai finansinei struktūrai, paklūstam tik rinkėjų valiai, o jie nesutinka liberalizuoti darbo santykių. Jeigu šis Kodeksas bus priimtas, ateis laikas, kai Lietuvoje liks tik valdžia ir pensininkai“, – nurodė Z. Jedinskij.
Saugus Darbo kodeksas
Socialdemokratas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas sako palaikantis naująjį Darbo kodeksą ir visą socialinį modelį, kuriame, anot jo, po svarstymo komitete atsirado daugiau saugumo.
„Labai keista girdėti, kad visąlaik verslo elitui viskas blogai: maži pelnai – blogai, dideli pelnai – irgi blogai, Darbo kodeksas – blogai, naujas Darbo kodeksas – dar blogiau, nors Eurostato duomenys dėl turto sukoncentravimo mažos žmonių grupės rankose, mes pirmaujame Europos Sąjungoje. Tad Darbo kodeksas nėra toks blogas.
Siūlau sulankstyti darbo santykius saugiai, nes Darbo kodeksas neturėtų tapti nauja priežastimi emigracijos bangai. Todėl kviečiu į Darbo kodeksą žiūrėti kaip į visumą, nes ji nusako, kokie darbo santykiai klostysi Lietuvoje“, – sakė A. Sysas.
Parlamentaras sakė, kad siekis modernizuoti Darbo kodeksą neturėtų reikšti žmogaus atleidimo iš darbo trumpesniu terminu, išeitinės išmokos mažėjimo, kas dabar numatoma naujajame Kodekse.
„Atleisti žmogų iš darbo trupesniu įspėjimo laikotarpiu ar su mažesne išmoka nėra joks modernumas, modernumas atsiranda su naujomis darbo sutarčių formomis. Mes įvedame naujas darbo sutarčių formas, bet darbdaviai ir toliau reikalauja terminuotų sutarčių, nors šiandien jos leidžiamos, o jų yra tik 4 proc. – tai turbūt jų sudarinėti net nenorima. (...)
Ar modernu į Darbo kodeksą įsivesti darbo santykių nutraukimą darbdavio valia, ko dabartiniame Kodekse nebuvo? Tai gal labai lankstu, bet apie modernumą abejočiau, nes nereikalinga jokia priežastis atleisti žmogų, mokama nepagrįstai maža išeitinė išmoka, ir galima atleisti visus – net ir nėščiąsias. Tai ar čia modernu, ar čia lankstu?“ – kalbėjo parlamentaras, pažymėdamas, kad nuomonės kai kuriais klausimais Darbo kodekse vis dar skiriasi, tačiau jis viliasi sutarimo.
Naujuoju Darbo kodeksu siūloma įteisinti kiek mažesnes išeitines išmokas, trumpesnius įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminus, siūloma padidinti viršvalandžių skaičių iki 180 val. per metus (60 val. daugiau negu dabar), įteisinamos naujos darbo sutarčių formos, paliekami „mamadieniai“ ir „tėvadieniai“, siūlomos kitos naujovės.
