Lietuva, ilgai raginta greičiau spręsti žydų turto restitucijos klausimą, žengia dar vieną žingsnį šiame procese – pateikiamos naujos pataisos įstatymui, nustatančiam teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarką.
Šiandien valstybės sekretorių pasitarime bus svarstomos Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo pakeitimo projektas. Siūloma, kad išlikęs žydų visuomeninės-religinės paskirties turtas ar kompensacijos už jį būtų pervedamos Lietuvos žydų paveldo fondui. Taip pat siūloma įkurti specialią komisiją, kuri spręs, kuriuos prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo patenkinti.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro departamento direktorius, istorikas daktaras Arvydas Anušauskas, kalbėdamas apie žydų turto rezistenciją, išskyrė dvi esmines priežastis, kodėl šis procesas Lietuvoje nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi.
Turto perėmėjas – vienas
Pirmoji problema – bendros žydų pozicijos nebuvimas. „Jeigu nėra vieningumo (o šiuo atveju jo ir nėra), tas turto grąžinimo procesas, be abejonės, stabdosi“, - sakė A. Anušauskas portalui „Balsas.lt“.
Pagrindinė problema – iki šiol nebuvo galutinai sutarta, kam turėtų būti grąžintas žydų bendruomenėms priklausęs turtas. Teisingumo ministerijos parengtose pataisose siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos žydų religinių bendruomenių bei kitų žydų bendruomenių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą perėmėju būtų pripažintas Lietuvos žydų paveldo fondas.
Į fondo valdybą įeina Lietuvos žydų bendruomenės, Lietuvos žydų religinės bendruomenės ir Pasaulio žydų restitucijos organizacijos atstovai.
Atrodytų, tokiu būdu problema galėtų būti išspręsta – numatytas teisių perėmėjas, kuris ir rūpintųsi susigrąžintu turtu. Tačiau ne visos Lietuvos žydų organizacijos yra patenkintos šia įstaiga. Pavyzdžiui, dar kovą savaitraštis „Veidas“ rašė, kad Kauno religinė žydų bendruomenė reiškė nepasitenkinimą dėl to, su kuo daugiausiai derėjosi Lietuvos Vyriausybė.
Tąkart buvo nuogąstaujama, kad bendradarbiaujant daugiausiai su Lietuvos žydų bendruomene ir Amerikos žydų komiteto Tarptautinių reikalų departamento vadovu Andrew Bakeriu, gali būti „prastumtas“ ne Lietuvai, o įtakingiems Amerikos žydams naudingas įstatymo projektas.
Kauno religinė žydų bendruomenė taip pat tvirtina, kad grąžinti turto Lietuvos žydų paveldo fondui negalima, nes jis nėra tiesioginis prieškariu veikusių žydų bendruomenių teisių perėmėjas.
Plačiau apie vidinius žydų bendruomenių nesutarimus nebus rašoma – tai jau buvo analizuota ne kartą ir ne du. Klausimas, ar pusių kaltinimai viena kitai yra pagrįsti, būtų vertas viso straipsnių ciklo. Tačiau faktas vienas – nesutarimų yra.
Apie vieningos pozicijos nebuvimą yra kalbėjęs ir premjeras Gediminas Kirkilas. „Šis (restitucijos – aut.) procesas galbūt lėčiau Lietuvoje vyksta ne dėl Vyriausybės pozicijos, bet dėl to, kad kelios Lietuvos žydų bendruomenės nevisiškai sutaria šiuo klausimu. Mes norėtume turėti bendrą poziciją šiuo klausimu“, - Lietuvos radijui yra sakęs ministras pirmininkas.
Teisingumo ministerijos nuomone, turto perėmėju pripažinus Lietuvos žydų paveldo fondą, būtų galima išspręsti neaiškumus dėl subjektų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Projekte taip pat numatoma, jog išlikęs žydų bendruomeninis turtas, perduotas fondui, ir kompensacijos už išlikusį žydų bendruomeninį turtą turi būti naudojami Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo, mokslo ir labdaros tikslams.
A. Anušauskas portalui teigė, kad dar anksti spręsti, ar Lietuvos žydų paveldo fondas sugebės tinkamai tvarkytis. Istorikas priminė, kad, sprendžiant restitucijos klausimą, taip buvo pasielgta kaimyninėje Lenkijoje – buvo sukurtas fondas, kuris tapo susigrąžinto turto valdytoju.
„Mes galime kalbėti apie fondą, bet nežinome, kaip tas fondas bus tvarkomas, kiek ir kaip bus atstovaujama žydų bendruomenė, atskiros religinės jos dalys, kurios irgi tarpusavyje ne visada suranda bendrą kalbą“, - kalbėjo A. Anušauskas.
Anot istoriko, „laikas parodys, ar tas žingsnis pasiteisino, ar ne“.
Ilgas teisės į turto įrodymo kelias
Antrasis A. Anušausko išskirtas stabdis žydų turto restitucijos procese – teisės į nuosavybę patvirtinimas. Norint įrodyti, kad teisėtai pretenduojama į tam tikrą turtą, reikia surasti ir sutvarkyti tą patvirtinančius teisinius dokumentus. „Šitas dalykas svarbiausias ir buvo, kuris lėtino visą darbą“, - portalui „Balsas.lt“ sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro departamento direktorius.
Kita vertus, A. Anušauskas pripažino, kad dalį atsakomybės turėtų prisiimti ir valdžia – žydų turto restitucijos klausimas jai iš pradžių „atrodė ne pirmaeilės reikšmės darbas“. Tačiau pašnekovas pabrėžė, kad daugiausiai truko ne valdžios atstovų pasirengimas spręsti turto grąžinimo klausimą, tačiau reikiamų dokumentų, patvirtinančių teisę į tą turtą, paieška ir tvarkymas.
Teisingumo ministerijos siūlymu, šiems reikalams turėtų būti įsteigiama komisija. Ji spręstų nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį žydų bendruomeninį turtą klausimus, t. y. nagrinėtų prašymus bei priimtų sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Dar tik siūlymas
Anot Teisingumo ministerijos, parengtam projektui pritaria Lietuvos žydų bendruomenė. Be to, principinį palaikymą išsakė Lietuvoje šiais metais viešėjęs Izraelio pensijų ministras Rafi Eitan bei Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje Simonas Buttas, kurie taip pat paragino paskubinti projekto svarstymą ir priėmimą.
Tačiau pataisų dar laukia ilgas kelias: įstatymo projektas bus svarstomas dar tik valstybės sekretorių pasitarime. Tam, kad projektas būtų perduotas Seimui, jam turi būti pritarta Vyriausybės posėdyje, o prieš tai – ir Vyriausybės pasitarime.
Šiuo metu žydams grąžintino turto sąraše -108 objektai, kurių rinkos vertė pagal Registrų centro taikomą metodiką - 174 mln. litų. Dar 30 pastatų nuosavybę kol kas siekiama įrodyti.
