Pavyzdžiui, 1966 metais agentų tinklui išlaikyti buvo skirta 117 tūkst. 800 rublių. Didžioji dalis šių pinigų buvo skirta 3 tūkst. 590 vienkartinių išmokų slaptiems bendradarbiams, vidutiniškai po 25 rublius.
Išmokos – ne visiems
Anot LGGRTC, 1966 metais Lietuvoje veikė apie 4 tūkst. agentų, bet išmokos buvo skiriamos ne visiems. Vieni gaudavo po keletą išmokų per metus, kiti negaudavo nieko, priklausydavo, kaip KGB pareigūnai įvertindavo jų teikiamos informacijos svarbą.
Agentams buvo atsilyginama ne tik pinigais, bet ir brangiomis dovanomis. Tai būdavo laikrodžiai, odiniai portfeliai, auksiniai papuošalai – žiedai, auskarai, grandinėlės, taip pat kvepalai „Krasnaja Moskva“, užrašų knygelių rinkiniai, albumai. Kartais būdavo skiriamos lėšos agentų vaišėms.
Iš tų pačių ypatingų išlaidų buvo išlaikomi keturi agentai-smogikai, jiems buvo mokama kas mėnesį po 140 rublių. KGB požiūriu, ypač vertingą informaciją teikiantiems penkiems agentams buvo mokamas kasmėnesinis atlyginimas, vidutiniškai 150 rublių per mėnesį. Taip pat 1966 metais KGB mokėjo pensijas trims agentams ir trims žuvusių agentų-smogikų žmonoms.
Be to, 1965 metais KGB žinioje buvo 513 slaptų butų, kurių laikytojams per metus skirta išmokėti 87 tūkst. 700 rublių.
Miestuose – iki kelių šimtų agentų
Po dešimtmečio, 1975-aisiais, Lietuvoje veikė 4 tūkst. 632 agentai, devyni rezidentai, t. y. agentai, palaikantys ryšį su dar keliais agentais, paskui bendras žinias perduodantys KGB, ir 535 slaptų butų laikytojai.
Didžiausios agentų grupės buvo sutelktos KGB centrinio aparato operatyviniuose ir didžiųjų miestų padaliniuose. Pavyzdžiui, 1970–1980 metais KGB Kauno miesto skyriui priklausė apie 700, Šiaulių miesto skyriui – apie 270 agentų.
Lietuvos rajonų KGB skyriuose bendradarbiavo vidutiniškai po 50, nuo keliolikos iki maždaug šimto, priklausomai nuo rajono dydžio, KGB agentų.
Pasak LGGRTC, mažiau žinoma apie KGB agentūros dalį – patikimus asmenis. Jie informaciją teikdavo ne nuolat, kaip agentai, bet tik esant kokiam nors reikalui, ir ne raštu, kaip agentai, bet žodžiu, o KGB darbuotojas pats užrašydavo.
1971 metais Lietuvoje buvo 7 tūkst. 491 patikimas asmuo, kiekviename rajone ar mieste jų buvo nuo 60 iki 300.
Išlaidos agentams augo
Vėlesniu laikotarpiu agentams, patikimiems asmenims ir slaptų butų laikytojams skiriamos lėšos didėjo.
Pavyzdžiui, 1982 metais visoje Lietuvoje už vertingą informaciją skirta 3 tūkst. vienkartinių išmokų (vidutiniškai po 40–50 rublių) rezidentams, agentams ir patikimiems asmenims, iš viso 137 tūkst. rublių. Tais metais mėnesinis atlyginimas (po 80–100 rublių) buvo mokamas 14 agentų, tam buvo skirta 15 tūkst. rublių.
Daugėjo slaptų butų, 1981 metais tokių butų Lietuvoje buvo 645, juose vykdavo KGB operatyvinių darbuotojų ir agentų susitikimai. 1982 metais slaptų butų laikytojams buvo skirta išmokėti 126 tūkst. 500 rublių.
1970–1990 metais kiekvienas Lietuvoje veikiantis KGB agentas kasmet pateikdavo maždaug po 3–4 agentūrinius pranešimus, o kiekvienas užsienyje veikiantis agentas – po 10–11 pranešimų.
Per Atgimimą nusitaikė į išeiviją
Atgimimo laikotarpiu 1988–1990 metais KGB 1-asis (žvalgybos) skyrius, vykdęs agentūrinį, operatyvinį ir propagandinį darbą prieš Lietuvos išeiviją, šioms išlaidoms skyrė vis didesnes sumas.
Pavyzdžiui, 1988 metais šio skyriaus agentams buvo išmokėta 31 tūkst. rublių, 1989 metais numatyta išmokėti 32 tūkst. rublių, o 1990 metais – 33 tūkst. rublių.
Šio laikotarpio KGB planuose nurodoma, kad išlaidos agentams bus kasmet didinamos, nes būtina didinti agentų skaičių. Taip pat buvo didinamos ir šio skyriaus išlaidos slaptų butų laikytojams – 1988 metais buvo išmokėti 12 tūkst. rublių, o 1990 metais numatyta išmokėti 13 tūkst. rublių.
Dalį KGB 1-ojo skyriaus operatyvinių išlaidų sudarė išlaidos užsienio valiuta, 1989 metais šis skyrius gavo 3 tūkst. 700 valiutinius rublius (1 JAV doleris buvo prilygintas 0,6 valiutiniam rubliui). Iš šios sumos 1 tūkst. 500 valiutiniai rubliai buvo skirti išmokoms agentūrai.
Tais pačiais 1989 metais KGB 1-asis skyrius Lietuvoje prašo papildomai skirti 3 tūkst. 590 valiutinius rublius, nes turimas lėšas jau išnaudojo. Iš šių lėšų KGB numatė agentui „Kliugeris“ sumokėti 2 tūkst. JAV dolerių, agentui „Sekretorius“ – 1 tūkst. Vokietijos markių ir kt.
1990 m. buvo suplanuota KGB 1-ojo skyriaus užsienio agentams sumokėti 5 tūkst. 500 valiutinius rublius.
Kai kuriais atvejais agentams ženklios sumos buvo skiriamos atskirais pavedimais. Pavyzdžiui, 1991 metų liepos 30 dieną Sovietų sąjungos KGB pervedė KGB pareigūnams Lietuvoje 1 tūkst. JAV dolerių, skirtus agentui „Ivanauskas“.
Kaip buvo atsilyginama agentams, matyti iš grifu „visiškai slaptai“ pažymėtų agentų atlyginimų registracijos žiniaraščių: juose nurodyta, už kokiose sekimo bylose teikiamą informaciją buvo mokamas atlyginimas. Pavyzdžiui, agentui „Kraštotyrininkas“ 1984–1989 metais buvo atsilyginta 35 kartus, iš viso išmokėta 4 tūkst. 410 rublių.
Siekė išlaikyti ir paskelbus nepriklausomybę
KGB pareigūnai stengėsi išlaikyti ryšius su savo agentūra ir po 1990 metų kovo 11 dienos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
1989 metais KGB Molėtų rajono skyrius skyrė išmokas 10 agentų ir 6 slaptų butų laikytojams, 1990 metų lapkričio–gruodžio mėnesiais išmokos šiame rajone buvo skirtos 3 agentams, 3 slaptų butų laikytojams ir vienam patikimam asmeniui, o 1991 metų balandį–birželį – 4 agentams ir 3 slaptų butų laikytojams.
1991 metų sausio–kovo mėnesiais KGB Rokiškio rajono skyrius skyrė išmokas 6 agentams, 3 patikimiems asmenims ir 7 slaptų butų laikytojams.
LGGRTC pranešime nurodoma, kad agentams skirti pinigai ne visada jiems atitekdavo. Būdavo atvejų, kai pinigai likdavę pas operatyvinį darbuotoją, nors agentas ir pasirašydavęs, kad gavęs tam tikrą sumą pinigų. Tai ypač būdinga paskutiniais sovietinio režimo metais.
1991 metų rudenį, galutinai nutrūkus KGB Lietuvos padalinio veiklai, Lietuvoje liko apie 4 tūkst. tuo metu veikiančių ir apie 30 tūkst. archyvinių KGB agentų.
