Naujas iššūkis – Minija, kuris grasina užlieti Karteną. „Yra išsiveržusi Minija, pasiektas jos stichinis lygis. Vietomis apsemti kiemai. Daugiausiai Minija išsiliejo ten, kur nėra gyvenamųjų namų“, – naujienų portalui tv3.lt sakė Kartenos seniūnė Arūnė Putvinienė.
Jos teigimu, potvyniai Kartenoje nėra retas reiškinys, bet šį kartą gamta nustebino savo galia.
„[Potvynis] kasmetinis, tik ekstremalus tuo, kad per parą iškrito milžiniškas kiekis vandens. Potvyniai būdavo pavasarį, rudenį, bet ne tokie staigūs“, – kalbėjo A. Putvinienė.
Seniūnės teigimu, kol kas iki pamatų apsemtos tik kelios sodybos. Gyventojai pagalbos iš vietos valdžios neprašė.
„Žino, kad gali skambinti, jeigu kas nutiks. Siūlėmės pagelbėti, jei kažko reikėtų, bet kol kas gyventojai pagalbos neprašo“, – komentavo A. Putvinienė.
Anot Kartenos seniūnės, pagrindinė potvynio priežastis yra ne kas kita, o gamtos šėlsmas.
„Priežastys tos, kad gyvename labai gražioje vietoje. Kartena nuostabi, o mes gyvename prie upės, – juokiasi ji. – Kai nėra potvynių, būna labai gražu. Kadangi yra upė, dėl gamtos reiškinių taip ir nutinka.“
Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius ketvirtadienį ryte skelbė, kad naktį vandens lygis Minijoje ties Kartena viršijo stichinį lygį ir pasiekė beveik 531 cm. (6 val. ryto duomenys. Stichinis vandens lygis – 520 cm). Iš viso per parą vandens lygis Minijoje pakilo daugiau nei 50 cm.
Ypač pavojinga vairuotojams
Socialiniuose tinkluose Kretingos rajono gyventojai dalijosi nuotraukomis iš užlietų kaimų. „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ Adelė Narvaišaitė-Retkienė perspėjo, kad ties Barzdžių kaimu apsemtas kelias. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokia situacija tose apylinkėse ketvirtadienį.
„Šiandieną potvynis paslūgo. Kaip ir visuomet. Mūsų akys jau pripratusios prie potvynių“, – teigė Kalnalio seniūnaitijos, kuriai priklauso Barzdžių kaimas, seniūnaitis Kazys Vyšniauskas.
Jo teigimu, Barzdžių kaimas įsikūręs ant kalno, todėl maža tikimybė, kad potvynis padarys žalos gyventojų sodyboms. Vis dėlto vairuotojus jis įspėja pasisaugoti. Nors automobiliai pravažiuoja, nuo apsemtų kelių vanduo pilnai dar nenuslūgo. Ypač pavojinga pasidaro vakarais.
„Šiemet buvo pradėtas kelio remontas. Iškastos perlaidos ir dideli grioviai. Jie užsiliejo ir tamsiu paros metu išsukti, įsukti į gyvenvietę labai sudėtinga, nes galima pataikyti į griovį“, – komentavo Kalnalio seniūnaitis.
K. Vyšniauskas teigia kreipęsis į Kretingos rajono savivaldybę, tačiau pagalbos nesulaukė.
„Rašiau savivaldybei prašymą, kad būtų atitverta atitvarais, bet gavau atsakymą, kad Lietuvos automobilių ir kelių direkcija tokio sprendimo nepriėmė. Turbūt turi įvykti nelaimė, kad būtų galima padaryti normalų sprendimą“, – piktinosi seniūnaitis.
Kaip jam paaiškino LAKD, neva šiuo atveju kelių atitvarai nepriklauso.
Nepamena, kad būtų tiek vandens
Šis potvynis – ne pirmasis Kretingos rajone. Pasak K. Vyšniausko, vanduo dažnai užliedavo Kalnalio seniūnaitijos laukus, bet nugriovus Salantų užtvanką potvyniai tapo dar grėsmingesni.
„Praėjusiais metais Salantų regioninio parko sprendimas buvo išgriauti Salantų užtvanką. Visas dumblas paleistas Salanto upelio vaga. Čia būtų apie 10 kilometrų. [Dumblu] Salanto upelio vaga užnešta apie metrą. Gylio vagoje nebėra ir vandens pratakumas sumažejo. Todėl bet koks lietus pakelia vandens lygį ir visas lankas užlieja. Dėl to turim dar didesnius potvynius“, – pasakojo K. Vyšniauskas.
O šis potvynis – vienas iš didžiausių, kuriuos Kalnalio seniūnaičiui teko matyti.
„Vandens yra daug. Aš jau 48 metus čia gyvenu, retai tiek daug vandens būna. Galima sakyti, kad gal tiek vandens nėra buvę“, – kalbėjo K. Vyšniauskas.
Vietiniai gyventojai iš padėties sukasi kaip įmanydami – kai kurie vandenį aplink savo namus siurbia turimais vandens siurbliais. Tačiau nesiskundžia – žmonės jau pripratę ir kuo puikiausiai visa tai išgyvena, sakė K. Vyšniauskas.
Meras: situacija Kretingoje stabilizavosi
Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius ketvirtadienį ryte patikino, kad situacija potvynio apsemtame mieste stabilizavosi.
„Situacija Kretingoje: galima konstatuoti, kad naktį situacija Kretingoje stabilizavosi. 6 val. ryto duomenimis, vandens lygis Akmenoje ties Kretinga siekė kiek daugiau nei 415 cm bei per naktį nukrito apie 7 cm. Vandens lygis Akmenos upės užtvankose taip pat nukrito apie 4 cm“, – socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė meras.
Tiesa, vandens nuotekų tinkluose vis dar yra daug, o gerai užlijus vandens lygis vėl gali drastiškai pakilti.
„Miesto lietaus nuotekų tinklai vis dar pilni vandens, visi siurbliai dirba pilnu pajėgumu. Turimais duomenimis, išskirtinių pagalbos prašymų naktį tarnybos Kretingoje nesulaukė. Toliau situacija priklausys nuo kritulių kiekio“, – teigė A. Kalnius.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad šią savaitę iškritęs gausus lietus sukėlė potvynį Kretingoje ir kai kuriose aplinkinėse vietovėse. Vanduo užliejo gatves, pradėjo veržtis į gyventojų būstus.
Kaip matyti iš nuotraukų socialiniuose tinkluose, Kretingos centre apsemtas prekybos centras, o gerai žinoma sodyba-restoranas „Vienkiemis“ tiesiog plaukte plaukia. Žmonės taip pranešė, kad iš Kurmaičių užtvankos išsiliejo vanduo.
Pamatyti nuotraukas ir perskaityti apie trečiadienio potvynį galite čia.
Skendo gerai žinomas restoranas
Kaimo sodybos „Vienkiemis“ vadovė Jolanta Šoblinskienė naujienų portalui „Vakarų ekspresas“ sakė, kad stichija užklupo netikėtai.
„Dar antradienį vakare Akmenos upė buvo savo vagoje, o dabar vanduo sparčiai kyla. Visai nedaug trūksta, kad būtų pasiektas maksimalaus potvynio lygis, kaip buvo 2004 metais“, – žurnalistui trečiadienį ryte kalbėjo moteris.
Anot jos, nuostoliai bus didelis, užlieta sodybos teritorija, skęsta pirčių pastatai.
„Rudenį visus daiktus, kuriuos galime, patraukiame nuo upės, kol kas didžiosios lauko pavėsinės dar stovi, o prieš 20 metų potvynis visas buvo nuplovęs“, – prisiminė J. Šoblinskienė.
Anot jos, taip sutapo, kad 2004 metais ji su šeima per potvynį buvo išvykusi į užsienį. Ir kaip tik trečiadienį „Vienkiemio“ savininkai taip pat turėjo išvykti į kelionę, tačiau J. Šoblinskienė dar nežinojo, ar potvynis privers pakeisti iš anksto sudėliotus planus.
„Tarnybų nematau. Pagalbos jokios neprašėme. Pasikliaujame savo jėgomis. Tai gamtos stichija“, – sakė J. Šoblinskienė.
Per Kretingą tekanti Akmenos upė per metus patvinsta po kelis kartus. Vienas didesnių paskutinių potvynių buvo ir 2017 metais, kai miesto centre šalia upės esančių namų gyventojai ryte iš savo lovų išlipo tiesiai ant apsemtų grindų.
Išskirtinį TV3 Žinių vaizdo įrašą iš „Vienkiemio“ žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Iš sinoptikų – geros žinios
Šiandien intensyvūs lietūs Vakarų Lietuvos jau nebemerks, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) sinoptikai. Prognozuojamas tik trumpas ir nedidelis lietus.
Penktadienio dieną žymesnio lietaus nenumatoma. Šeštadienio naktį ir dieną vėl lis, tačiau atslinkęs lietus nebus tokio intensyvumo kaip buvo pastarosiomis dienomis.
Taigi, vandens lygis pradės kristi ir tose upėse kur jis ketvirtadienį tebekyla.
LHMT taip pat skelbia, kur Lapkričio 7 d. 20 val. – lapkričio 9 d. iki 9 val. ryto registruotas didžiausias kritulių kiekis:
- Vėžaičiuose (Klaipėdos r.) – 47 mm;
- Rietave – 38,1 mm;
- Juodkrantėje – 35 mm;
- Plungėje – 30,4 mm;
- Nidoje – 28,9 mm;
- Klaipėdoje – 27 mm;
- Ventėje – 24,2 mm;
- Kretingoje – 24,1 mm;
- Telšiuose – 20,2 mm.
Stichinio vandens lygio reikšmės pasiektos Minijoje ties Kartena (531 cm) ir Akmenoje-Danėje ties Klaipėda (285 cm). Pavojingi vandens lygiai stebimi Akmenoje-Danėje ties Kretinga (411 cm), Minijoje ties Priekule (508 cm), Šyšoje ties Šilute (270 cm) ir Leitėje ties Kūlynais (216 cm).
