Jos duomenimis, jei sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, už „valstiečius“ balsuotų 15,1 proc. rinkėjų, už socialdemokratus – 13,3 proc., už konservatorius – 11,8 procento. Gegužę atitinkamai „valstiečių“ populiarumas siekė 16,2 proc., socialdemokratų – 10,2, konservatorių – 14,8 proc.
Ketvirtoje populiariausių partijų vietoje buvo Liberalų sąjūdis, už šią politinę jėgą Seimo rinkimuose balsuotų 6 proc. apklaustųjų (gegužę – 6,2 proc.), už Darbo partiją – 5,2 (gegužę – 4,4 proc.), už Laisvės partiją – 2,9 (gegužę – 3,5 proc.).
40 proc. respondentų pareiškė, jog Seimo rinkimuose nedalyvautų arba dar nežino, už ką balsuotų.
„Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys LRT radijui teigė, kad būtent dėl didelio neapsisprendusiųjų procento į šios apklausos duomenis „reikėtų žiūrėti atsargiai“.
Jis taip pat teigia, kad nuoseklus konservatorių populiarumo smukimas yra įprastas partijoms būnant valdžioje, taip pat šią tendenciją siejo su konfliktu tarp valdančiųjų ir šalies vadovo Gitano Nausėdos.
„Antras dalykas – vyksta šiuo metu viešame diskurse diskusija dėl vertybinių dalykų, visuomenės nuomonė gal konservatyvesnė, nei konservatorių. Trečias momentas, matyt, susietas su prezidentu – matosi, kad yra trintis, nesantaika tarp valdančiųjų ir prezidento, kuris tiesiogiai išrinktas ir turi aukštą reitingą“, – sakė jis.
Jis taip pat spėja, kad socialdemokratų kilimas yra susijęs su naujosios pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės atėjimu, jos asmeninis populiarumas reitinguose taip pat auga.
Tarp neparlamentinių partijų, mažėjo Lietuvos socialdemokratų darbo partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos reitingas.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą „Vilmorus“ laikraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu atliko birželio 9–18 dienomis.
