Žalingi įpročiai liko ir prie naujos valdžios
Laisvosios rinkos instituto ekspertė Dovilė Sujetaitė sako, kad naujoji valdžia galėjo pasistengti labiau, nes vakar buvo priimtas neatsakingai rengtas biudžeto planas. „Vėl mes turime ir mokesčių didėjimą ir užprogramuotą skolos augimą, nesubalansuotus finansus – biudžeto deficitą. Tai mes vertiname kaip neatsakingai priimtą biudžetą. Visos senos problemos, žalingi įpročiai lieka ir prie naujos valdžios“, - sako ekspertė.
Rinkiminės kampanijos metu visuomenę sužavėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, visgi, naujuoju biudžetu Lietuvos žmonių nenudžiugins. „Dauguma žmonių kenčia dėl šitų neatsakingų sprendimų, mokesčiai didėja, lėšų persiskirstymas nėra palankus žmonėms, jų kišenėse kasmet tuštėja. Didėja neapmokestinamas pajamų dydis, bet vėl čia yra nedidelė dovanėlė žmonėms. Mes matome, kad tas biudžetas realiai daugumai žmonių yra ne visiškai teisingas, arba ne tai, ko žmonės iš tiesų laukė iš valdžios. Buvo galima labiau pasistengti ir teisingiau tas lėšas persiskirstyti, kad žmonėms būtų daugiau tų pinigų, ir pensininkams ir mokytojams, tiek visiems kitiems, kalbant apie pačią mokestinės naštos mažinimą. Dabartinis biudžetas to nespręs ir kitais metais darbo mokesčių našta nemažės“, - teigia D. Sujetaitė.
Biudžetas didžiausias, bet tikrai ne geriausias
Laisvosios rinkos instituto ekspertė Dovilė Sujetaitė pritaria, kad biudžetas didžiausias, tačiau visuomenei jis nepatiks. „Mes turėsime kitais metais tą biudžetą didžiausią per visus Nepriklausomybės metus, vien tik valstybės biudžete bus per 10 milijardų pajamų. Tai žmonės sumoka vis daugiau mokesčių, mes turime patį didžiausią biudžetą. Bet kažkaip nesijaučia tas didėjimas žmonių kišenėse. Dėl to, kad persiskirstymas tų pajamų vyksta ne žmonių naudai. O kalbant dar ir apie akcizų didinimą, tai jie keliami drastiškai. Čia kyla klausimas ar tikisi valdžia, kad iš akcizų surinks į biudžetą apie 45 milijonus eurų, ar pasiteisins toks optimistiškas surinkimas, nes žmonės vis tiek gali rinktis ir greičiausiai rinksis šešėlinę rinką,, kurioje galės prekių įsigyti pigiau.
Nesąžiningu sprendimu D. Sujetaitė laiko ir faktą, kad lėšos, kurios buvo skirtos socialinio modelio įgyvendinimui, atsidūrė kitur. "Šiame biudžete buvo numatyta apie 250 milijonų eurų socialinio modelio įgyvendinimui. Tai dabar visa ta reforma yra atidėdama iki kitų metų vidurio, tačiau biudžete pinigai tai reformai yra skirti tik 60 milijonų. O visi kiti pinigai likusieji, būtent to modelio įgyvendinimui dabar yra tiesiog perskirstyti kitoms sritims, kas nėra visiškai sąžininga, kad mes reformų sąskaita didinam valstybės išlaidas kažkokias kitas. Tai šitas sprendimas nėra iki galo geras ir aiškus, kur tie pinigai galiausiai panaudojami", - sako ekspertė.
Naujasis biudžetas paveldėtas iš socialdemokratų
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcija, pirmą kartą Seime susirinkusi tik lapkričio viduryje, tad biudžetas, kurį vakar priėmė Seimas, yra paveldėtas iš koalicijos partnerių socialdemokratų ir tik kosmetiškai paremontuotas, sako SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas. Anot jo, naujoji valdančioji dauguma ir ministrų kabinetas pakoregavo tik esminius punktus. „Iš karto galima pasakyti, kad nemaža dalimi, tai yra padarytas biudžetas ir naujoji koalicija, iš esmės, padarė tiktai nedidelius pakeitimus jame. Daugiau čia yra ankstesnės valdžios biudžetas. Iš tų pokyčių, kas yra aktualiausia tame biudžete žmonėms, tai yra nelygybės mažinimo problema. Ji yra sprendžiama labiau techniškai - didinant Neapmokestinamas Pajamų Dydis (NPD), nuo 200 iki 310 eurų, auga papildomas NPD vaikui. Tai pajamos nuo sausio mėnesio į rankas kaip ir didėja, būtent gaunančiam mažiausias pajamas. Tai tas pajamų nelygybės klausimas, galbūt ne sistemiškai, bet taikant konkrečias priemones, jis bandomas spręsti“, - sako analitikas.
"Mes negalime tikėtis kokybiško produkto. Naujoji valdžia, kuri yra užsibrėžusi daryti tas permainas, kurios vis dar daro komunikacines klaidas, bendroje sumoje, tai kol kas būtent tas biudžete didelių problemų jie dar neprivėlė ir nesąmonių nepridarė", - tikisi Tadas Povilauskas. Taip pat analitikas teigė, kad noras surinkti beveik 10% procentų daugia PVM yra ne tik optimistiškas, bet turbūt ir nelabai įgyvendinamas.
