Netrukus miestuose ir miesteliuose bus įjungtas centralizuotas šildymas. Šis šaltasis sezonas prasideda neįprastai ir netgi dramatiškai ne tik dėl nemažėjančių kainų: Ukmergėje kilo tikras karas tarp savivaldybės ir šilumos ūkio nuomininko, o Kaune vyksta intensyvios derybos tarp Kauno termofikacinės elektrinės šeimininkų ir galimų naujų pirkėjų.
Kituose miestuose nerimaujama dėl didelės ir greičiausiai dar didėsiančios šilumos kainos. Dar nuo pernai gyventojai tiekėjams tebėra skolingi apie 80 mln. Lt.
Savivaldybė metė pirštinę
Ukmergėje kelis mėnesius verda rimta kova tarp vietos valdžios ir šilumos ūkio nuomininko įmonės „Miesto energija“. Kaip „Valstiečių laikraščiui“ teigė Ukmergės rajono meras Algirdas Kopūstas, 2000 m. ankstesnės valdžios sudaryta nuomos sutartis su „Miesto energija“ tapo žalinga visuomenei, todėl įmonės paslaugų nuspręsta atsisakyti nelaukiant sandorio termino pabaigos – 2015 m. „Bendrovė skirstė ir dalijo pajamas tarp 20 fizinių ir juridinių asmenų, veikiančių skirtingose šalies ir pasaulio vietovėse, – teigė A.Kopūstas. – „Miesto energija“ be savivaldybės sutikimo sudarė ilgalaikes paskolų sutartis su bankais, įkeitė Ukmergės šilumos ūkio turtą, o palūkanas bankams turėjo dengti šilumos vartotojai.“
Pasak mero, Ukmergės rajono gyventojai Lietuvoje mokėjo bene brangiausiai už šildymo paslaugas – beveik 30 ct už kWh. „Tai buvo išpūsta kaina ir, kai šilumos ūkio valdymą perėmė savivaldybė, ją tikrai įmanoma sumažinti“, – tikino A.Kopūstas.
Mūšis dėl katilinės
Tačiau nuomininkai neketina nusileisti, ginčas persikėlė į teismą. Gyventojai savo ruožtu kelias paras budėjo prie pagrindinės miesto katilinės, norėdami užkirsti kelią „Miesto energijos“ atstovams į ją patekti. Vis dėlto pirmadienį savivaldybė pranešė, kad „Miesto energijos“ apsaugos darbuotojai naudodami ašarines dujas įsiveržė į katilinę.
A.Kopūstas tikino, kad mieste paskelbta ekstremali situacija, todėl savivaldybės įmonė net ir neturėdama tiekėjo licencijos galės tiekti šiltą vandenį ir šilumą. Dėl vykstančio savivaldybės ir „Miesto energijos“ karo visą rugpjūtį ukmergiškiai gyveno be šilto vandens.
„Miesto energija“ skelbia, kad savivaldybė neturėjo pagrindo skelbti ekstremalios padėties – rajone yra tiek technologinės, tiek teisinės galimybės tiekti karštą vandenį ir šilumą. Bendrovės teigimu, ekstremalios situacijos įvedimas yra skirtas pridengti savivaldybės vadovų padarytus ir planuojamus padaryti neteisėtus veiksmus.
Kaune bręsta permainos
Kaune šilumos ūkyje taip pat bręsta permainos. Tiesa, jos ne tokios dramatiškos ir kauniečiams rūpesčių gauti šilumą nekils. Jau ne vieną mėnesį sklandė gandas, kad Kauno termofikacinę elektrinę (KTE) – pagrindinį miesto šilumos gamintoją – valdanti bendrovė „Gazprom“ ketina parduoti suomių kapitalo įmonei „Fortum“. Nei viena pusė oficialios informacijos apie tai neteikia.
Kauno meras Andrius Kupčinskas neabejoja, kad derybos tikrai vyksta. „Tai įrodo ir tai, kad įmonės „Fortum“ atstovai neseniai paprašė savivaldybės įmonės „Kauno energija“ atskleisti sutarties detales su „Gazpromu“, – pasakojo meras. – Savivaldybė sieks šiose derybose dalyvauti kaip trečioji šalis, nes ir mes, ir „Gazpromas“ turime sutartinių įsipareigojimų.“
2003 m., kai Kauno valdžia pardavė KTE Rusijos bendrovei „Gazprom“, ši penkerius metus įsipareigojo nedidinti šilumos kainų. Tačiau pasibaigus šiam terminui Kaunas dabar patenka tarp brangiausiai mokančių už šilumą miestų. Ir greičiausiai ilgai toks bus, mat įmonė „Gazprom“ yra įsipareigojusi investuodama 400 mln. Lt modernizuoti KTC, tačiau to nepadarė. O „Kauno energija“ iki 2018 m. privalo supirkti 80 proc. KTC pagamintos šilumos. Tokiu būdu ilgai buvo užkertamas kelias kitų energetinių išteklių paieškai. Tiesa, neaišku, kokios sąlygos laukia miesto, jei pasikeis KTC šeimininkai.
A.Kupčinskas viliasi per ateinančius 5–6 metus rasti būdų atpiginti šilumą. „Kauno energija“ atlieka galimybių studiją dėl biokuro gamybos, taip pat svarstoma galimybė tiesti vamzdį iš Elektrėnų, kuriuo gautume pigesnę šilumą iš Lietuvos elektrinės“, – pasakojo meras.
Kainos ir toliau kandžiosis
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Loreta Kimutytė mano, kad didelių šilumos kainų pokyčių šalyje artimiausiu metu neturėtų būti. „Šilumos kainą sudaro tiekėjų sąnaudos ir kuro žaliavos kaina, – aiškino ji. – Šiuo metu tendencija yra tokia, kad įmonių sąnaudos nedidėja, kai kur net mažėja, daugelis įmonių modernizuotos. Tačiau dauguma šilumos gamintojų priklausomi nuo dujų kainų, o jas prognozuoti sudėtinga. Akivaizdu, kad šilumos kainos mažiausios tose savivaldybėse, kur naudojamas biokuras.“
Antai biokuro katilines turinčiuose Tauragės, Molėtų, Ignalinos, Varėnos savivaldybių gyventojams šiluma kainuoja nuo 17,67 ct už kWh iki 20,8 ct už kWh su PVM. O gamtines dujas vartojančiuose miestuose kainos yra nuo 22 ct už kWh ir kyla net iki 32,06 ct už kWh.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, spalį šildymas vidutiniškai kainuos 1 ct už kWh daugiau nei pavasarį. „Nors šilumos tiekimo įmonės deda visas pastangas mažinti nuostolius šilumos trasose, bet čia sutaupytos lėšos iššvaistomos pro kiauras namų sienas“, – tvirtino LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Jo teigimu, nerimą kelia ir kylančios gamtinių dujų kainos. „Jau ne vienus metus raginame valstybę skatinti biokuro vartojimą, tačiau kol kas vietinis kuras diegiamas išimtinai šilumos tiekėjų iniciatyva, – apgailestavo V.Stasiūnas. – Galima teigti, kad ir artėjantį šildymo sezoną šilumos tarifai mūsų gyventojams bus nustatomi Maskvoje.“
Gyventojai neturi būti įkaitai
Antanas Baura, Seimo narys
Nenormalu, kai kilus ginčui tarp valdžios institucijų ir verslo įmonės kenčia gyventojai. Įvykiai Ukmergėje parodė dabartinio Šilumos ūkio įstatymo spragas. Dėl jų Ukmergės rajono savivaldybė negali laisvai disponuoti viešuoju turtu ir užtikrinti nepertraukiamą karšto vandens ir šilumos tiekimą gyventojams.
Net tuo atveju, kai šilumos tiekėjas nebeatitinka įstatyme numatytų reikalavimų, nesilaiko su savivaldybe sudarytos sutarties, juridinio pagrindo panaikinti šilumos tiekėjo licencijos vis tiek nėra. Tai akivaizdus vartotojų interesų pažeidimas. Todėl Seimui jau pateikėme įstatymo projektą, kuriame siūloma įtvirtinti nuostatą, kad licencijos galiojimas sustabdomas, jeigu vyksta teisminiai ginčai ir dėl to negalima užtikrinti vartotojų aprūpinimo šiluma. Taip pat siūloma numatyti, kad licencijos galiojimo sustabdymas negali trukti ilgiau nei vienus metus.
Kainas mažintų tik renovacija ir biokuras
Jurgis Vilemas, Energetikos ekonomikos asociacijos valdybos narys
Norint sumažinti šilumos kainas būtina skatinti dvi kryptis: vietinio kuro panaudojimą ir daugiabučių renovaciją. Dabar daugybė energijos iššvaistoma dėl nesandarių namų, todėl šilumos kaina yra didelė. Kažkodėl vėžlio žingsniu juda ir biokuro skatinimas. Verslas tuo labai suinteresuotas, laukia biurokratinių kliūčių pašalinimo. Deja, politikai būna greiti, kai reikia priimti abejotinus sprendimus, kaip buvo „Leo LT“ kūrimo atveju, atominės elektrinės statybos, o kai kalbama apie akivaizdžiai visiems naudingus dalykus, viskas stringa.
-Saulius Tvirbutas
