Rengiamame projekte numatyta, kad meras būtų vykdomosios valdžios atstovas, jis galėtų dirbti ne daugiau kaip tris kadencijas iš eilės, tačiau turėtų veto teisę tarybos sprendimams.
Opozicija savivaldybių tarybose galėtų išsirinkti savo lyderį.
Ne ilgiau kaip tris kadencijas
Pagal projektą, savivaldybės taryba, kaip ir dabar, priimtų svarbiausius sprendimus, tačiau ji neturėtų savo vadovo.
„Nuspręsta siūlyti Seimui apsispręsti, kad taryba dirba savo atstovaujamąjį darbą, tačiau kasdienę tarybos veiklą organizuoja meras. Jis sudaro tarybos darbotvarkę, jis veda tarybos posėdžius, pasirašo tarybos nutarimus“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė vienas iš darbo grupės narių socialdemokratas Eugenijus Sabutis.
Anot jo, tokiu atveju „nei taryba nenutolsta nuo mero, nei meras nutolsta nuo tarybos“.
„Meras nebus tarybos narys, nebus tarybos pirmininkas ir tikrai negalės balsuoti dėl tarybos sprendžiamų klausimų“, – pabrėžė parlamentaras.
Anot projekto, merui bus pavesta parengti savivaldybės biudžetą, jis bus atsakingas ir už jo vykdymą.
„Meras tikrai jausis tvirčiau, nes būtent merui bus pavestas biudžeto parengimas, taip pat vykdymas, ir atskaitomybė. Kalbant paprasčiau meras perims dabartinio savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas ir meras taps įgalintas vykdyti tarybos sprendimus“, – sakė E. Sabutis.
Konstituciniam Teismui pasisakius, kad reikia nustatyti, kiek kadencijų tas pats asmuo gali eiti mero pareigas, darbo grupė siūlo, jog tiesiogiai renkami merai galėtų dirbti ne daugiau kaip tris kadencijas iš eilės.
Turėtų veto teisę
Merui taip pat norima suteikti panašų įrankį, kokį dabar turi prezidentas – vadinamąją veto teisę.
„Meras argumentuotai galės grąžinti tarybai pakartotinai svarstyti jos priimtus sprendimus, jei su jais nesutiks“, – sakė E. Sabutis.
Pagal projektą, jeigu taryba neatsižvelgtų į mero motyvus ir iš naujo priimtų savo sprendimą, meras galėtų dėl to kreiptis į Vyriausybės atstovą.
„Matome, kad mero galios tikrai sustiprėja kaip vykdomosios valdžios atstovo. Tai gerai, kadangi žmonės žinos, ko tikėtis iš naujai išrinktos valdžios, iš mero“, – per spaudos konferenciją sakė kitas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.
Tuo metu darbo grupei priklausantis konservatorius Andrius Vyšniauskas BNS teigė, kad dėl mero galių ir jo kontrolės mechanizmo dar bus diskusija, nes dabar „merai galbūt vietomis yra stiproki“.
Naujas vicemerų statusas
Pagal projektą, vicemerai ir administracijos direktorius taptų asmeninio-politinio pasitikėjimo pareigūnais, juos skirtų meras, o vicemerų kandidatūroms reikėtų ir tarybos pritarimo.
„Savivaldybės tarybai du kartus iš eilės nepritarus to paties asmens skyrimui vicemeru, meras turi teisę savo sprendimu tą patį asmenį paskirti vicemeru“, – rašoma projekte.
Pagal naują koncepciją, jeigu vicemerai būtų paskiriami iš tarybos narių, jie netektų tarybos nario mandato.
Be to, siūloma didinti vicemerų skaičių, nes, anot E. Sabučio, daugėja vykdomajai valdžiai priskirtų funkcijų.
„Didžiausias nesutarimas yra dėl vicemerų įgaliojimų. Didžiausias klausimas, kiek ir kokia apimtimi jie galės pavaduoti merus“, – teigė Seimo narys.
Kol kas darbo grupės narių nuomonės skiriasi ir dėl administracijos direktoriaus atsakomybės ribų.
Opozicija galėtų turėti lyderį
Projekte numatyta nauja pareigybė savivaldybės taryboje – opozicijos lyderis.
„Kol kas nesutariama dėl jo pareigų funkcijų, pareigų arba teisių, bet sutariama, kad toks asmuo iš opozicijos turėtų atsirasti ir turėtų padėti opozicijai savivaldybių tarybose vaidinti didesnį vaidmenį“, – tvirtino socialdemokratas.
Anot projekto, juo galėtų tapti ne mažiau kaip pusės savivaldybės tarybos narių, priklausančių tarybos mažumai, išsirinktas asmuo.
E. Sabutis tvirtino, kad naują Vietos savivaldos įstatymo projektą Seimui tikimasi pateikti balandžio antroje pusėje.
Prieš tai, balandžio 21 dieną, planuojama balsuoti dėl Konstitucijos pataisos, įteisinančios tiesioginius mero rinkimus, priėmimo.
Konstitucinis Teismas pernai balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai nėra galimi nepakeitus Konstitucijos. Dėl to Seimas ėmėsi keisti pagrindinį šalies įstatymą ir kuria naują savivaldos modelį.
