Toks susitarimas galėtų apimti Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Seimo Užsienio reikalų komitetas antradienį uždarame posėdyje aptarė Lietuvos poziciją dėl sankcijų rusų turistams prieš kitą savaitę vyksiantį neformalų užsienio reikalų ministrų pasitarimą Prahoje.
„Vyriausybės pozicija tokia, kad žmonės, asmenys, keliaujantys turizmo tikslais, neturėtų kirsti Europos Sąjungos sienų“, – po posėdžio sakė užsienio reikalų ministras.
„Lietuvos pozicija, kurią aptarėme ir komitete, kad pirmiausia siekiame europinio sprendimo, nes jis yra tvariausias, teisingiausias. Jeigu to nėra randama, neatmetame galimybės ieškoti regioninio sprendimo, kuris įtrauktų Baltijos valstybes, Lenkiją ir potencialiai Suomiją“, – pridūrė G. Landsbergis.
Lietuva jau nuo karo pradžios apribojo vizų išdavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, bet išduoda vizas humanitariniais pagrindais, kai asmenys nori palikti šias autoritarines valstybes. Tokių asmenų yra tūkstančiai, sako ministras.
Pasak ministro, paprastai visos išduodamos vizos savo esme nesiskiria – nei turistinės, nei išduodamos humanitariniais pagrindais. Paprastai konsulinis darbuotojas paklausia, koks yra žmogaus vykimo tikslas, ir patikrina prieinamą informaciją.
„Vizos šiaip savo esme neskiria, skiriasi, tik pagrindas, kodėl jos yra išduotos. Tą pagrindą nusako Vyriausybės politika ir sprendimą vėliau jau priima konsulinis darbuotojas toje valstybėje, kur viza yra išduodama, klausdamas keliautojo ir patikrindamas jam prieinamą informaciją, koks yra jo kelionės tikslas. Jeigu asmuo pasako, kad tikslas, kurį mes vadintume humanitariniu tikslu (ar tai persekiojamas asmuo, ar opozicijos atstovas, kuriame gali grėsti persekiojimas, ar jau pabėgusių persekiojamų opozicijos narių šeimos narys), tokiu atveju viza galėtų būti išduodama. Bet dažnu atveju tai ta pati viza, kaip ir žmogui, kuris keliautų į Lietuvos paplūdimį“, – teigė G. Landsbergis.
Klausimas dėl vizų Rusijos turistams kilo, kai neseniai Suomija nusprendė apriboti jų išdavimą, o Estija paskelbė neįsileisianti Rusijos piliečių, kurie turi galiojančias Estijoje išduotas Šengeno vizas, taip pat apribosianti tokių vizų išdavimą. Latvija taip pat nutraukė vizų išdavimą. Valstybės taip sureagavo į pastaruoju metu išaugusį sieną kertančių rusų turistų skaičių.
G. Landsbergis akcentuoja, kad išduota viza savaime nereiškia asmens įleidimo į valstybę: kiekvienu atskiru atveju pasienietis turi teisę priimti atskirą sprendimą.
Jeigu būtų nutarta imtis regioninio sprendimo, tuomet jo veikimo modelis būtų toks: jeigu kyla abejonė dėl konkrečių asmenų įleidimo atitikimo nacionalinio saugumo interesams, jie galėtų būti neįleidžiami, net jeigu ir turi išduotas Šengeno vizas. Šiuo atveju net nebūtų svarbu, kur toji viza išduota: Ispanijoje ar Estijoje.
„Paprastas pavyzdys: pasienietis turi teisę paklausti „Jūs remiate karą Ukrainoje?“, „Kieno Krymas?“ Jeigu asmuo, kertantis Estijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos ar Lenkijos sieną, pasakytų, kad Krymas yra neokupuotas, na, mes galime manyti, kad jo įleidimas neatitinka valstybės nacionalinio saugumo interesų“, – sako G. Landsbergis.
„Mes turime penkias Europos Sąjungos valstybes – Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, kurios turi sieną arba su Rusija, arba su Baltarusija. Iš esmės visi turistai, kurie atvažiuoja keliu automobiliais, važiuoja per tas penkias valstybes. Kiti susisiekimo keliai, ar tai būtų per Stambulą, ar per Dubajų, Jerevaną, bet tai jau lėktuvais. Bet skaičiai yra kur kas mažesni, kai tokiu būtų pasiekiamos Europos Sąjungos sostinės ar valstybės. Priėmus vieningą regioninį sprendimą, srautai mažėtų stipriai“, – priduria ministras.
G. Landsbergis teigė nenorintis sukelti lūkesčių, nes regioninis sprendimas būtų techniškai sudėtingas, kadangi reikia užtikrinti, jog sprendimai visose valstybėse būtų taikomi identiškai. „Kitaip tariant, kad asmuo sulaukęs vienokio atsakymo Estijoje, negautų jo kitokio Latvijoje, Lietuvoje ar Lenkijoje“, – teigė politikas.
Pirmas pasitarimas dėl to bus Prahoje kitą savaitę. G. Landsbergis neatmetė, kad valstybės ir nesiderindamos gali priimti vienašališkus politinius sprendimus reaguodamos į vidaus politikos aktualijas.
Kol kas nėra žinoma, ar tokie patys sprendimai būtų taikomi ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams.
„Matome skirtumus tarp šių dviejų valstybių, jų piliečių požiūrio į karą skirtumus. Didelė dalis Baltarusijos piliečių galėtų būti laikomi kaip savo režimo įkaitai nei aktyvūs ir sąmoningi režimo veiksmų palaikytojai. Sprendimų ieškome. Bet lygiai taip pat buvo paviešintų atvejų, kai sankcionuotų įmonių nesankcionuoti asmenys, gavę nelietuviškas vizas, atvyksta į Lietuvą, pramogauja ir čia leidžia laiką, keldami teisėtus klausimus visuomenei, ar tokių asmenų lankymasis Lietuvoje yra mums priimtinas“, – pasakojo ministras.
Tačiau planas A išlieka ieškoti bendro Europos Sąjungos sprendimo, nors abejonių dėl to išsakė tiek Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, tiek Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio politikai ir saugumui Josepas Borrellis. Tačiau šių politikų argumentai pagrįsti baime, kad vizų nebegalės prašyti įvairūs rusų disidentai, kurie iš pradžių gali atvykti į Europos Sąjungą su paprasta viza, o paskui gali prašyti prieglobsčio, jei to reikia. Lietuva pritaria, kad persekiojami asmenys būtinai turi išsaugoti teisę į vizas, bet turistai neturėtų atvykti.
