„Tokia amžiaus žmonių grupė skiepijimui nuo erkinio encefalito pasirinkta neatsitiktinai. Lietuvoje atlikta mokslinių tyrimų, kurių rezultatai parodė, kad vidutinis sergančiųjų erkiniu encefalitu amžius yra 55 metai Nemažai šia liga persirgusių pacientų netenka darbingumo, todėl vakcina pradedama kompensuoti darbingo amžiaus žmonėms. Ateityje bus sprendžiama dėl nemokamai nuo erkinio encefalito skiepijamų žmonių grupės amžiaus ribų išplėtimo“, – sako VLK Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vedėja Lina Reinartienė.
Erkinis encefalitas – viena sunkiausių virusinių centrinės nervų sistemos infekcijų
Erkinis encefalitas pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus, tai viena sunkiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys netgi neįgalumą.
Europoje ir Lietuvoje erkinio encefalito virusu dažniausiai užsikrečiama įkandus Ixodes ricinus erkei. Šios rūšies erkių randama visuose Lietuvos rajonuose. Taip pat erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą, šiuo virusu infekuotą ožkų ir karvių pieną bei jo produktus.
Tiek Lietuvos medikai, tiek Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai pabrėžia, kad skiepai yra veiksmingiausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė. Sergantieji šia liga gydomi tik simptomiškai – vaistais, mažinančiais ligos požymius. Specialaus gydymo, nukreipto prieš ligos sukėlėją, nėra.
Erkinio encefalito skiepijimo schema
Pagal įprastinį skiepijimo planą erkinio encefalito vakcina yra skiepijama išlaikant 1–3 mėnesių intervalą tarp pirmosios ir antrosios dozių, po kurių susidaro imunitetas, visiškai apsaugantis žmogų nuo erkinio encefalito išsivystymo vienerius metus. Trečia vakcinos dozė skiriama po 5–12 mėn. Vėliau, siekiant palaikyti apsauginį imuniteto lygį, pirmoji palaikomoji dozė turi būti skiriama praėjus 3 metams po trečiosios dozės suleidimo, kitos palaikomosios dozės turi būti skiriamos kas 5 metus nuo paskutinės palaikomosios dozės.
Atsižvelgiant į situaciją, pavyzdžiui, šiltuoju metų periodu, kai erkės jau aktyvios, gali būti taikoma pagreitintos vakcinacijos schema, kai tarp pirmos ir antros vakcinos dozių yra išlaikomas 2 savaičių intervalas. Trečia vakcinos dozė skiriama praėjus 5–12 mėn. po antrosios dozės. Vėliau, kas trejus – penkerius metus, reikia pakartotinai skiepytis viena doze. Patikima apsauga įgyjama tik įskiepijus tris vakcinos dozes, o neužbaigus skiepijimo apsauga gali nesusidaryti (taikant tiek pagreitintą, tiek įprastinę skiepijimo schemą).
Svarbu žinoti, kad vakcina neapsaugo nuo erkinio encefalito, jei erkė įkando dar prieš skiepijantis ar per dvi savaites po pirmos dozės suleidimo. Skiepai garantuoja apsaugą praėjus dviem savaitėms nuo antrosios dozės įskiepijimo.
VLK Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmoka daugelį nuo užkrečiamųjų ligų apsaugančių vakcinų, skirtų suaugusiesiems ir vaikams. Pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nemokamai skiepijami net nuo 14 užkrečiamųjų ligų. Rizikos grupėms priklausantys gyventojai – nuo gripo, pneumokokinės infekcijos. Taip pat gyventojams gali būti skiriami kompensuojami skiepai nuo stabligės, difterijos, tymų, pasiutligės.
Ligonių kasų specialistai primena, kad skiepai yra saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų. Taip apsaugomas ne tik kiekvienas žmogus, bet ir sukuriama saugi aplinka visuomenei. Įgyvendinant Nacionalinę imunoprofilaktikos 2024–2028 metų programą, planuojama ir toliau didinti skiepijimo aprėptis, svarstyti naujų vakcinų įtraukimą į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vertinti naujas rizikos grupes, kurios galėtų būti skiepijamos valstybės lėšomis.
Dėl ligonių kasų kompensuojamų skiepų pacientai turi kreiptis į savo šeimos gydytoją toje gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašę.
