Ne už kalnų rugsėjo mėnuo ir ne viena šeima, turinti mokyklinio amžiaus vaikų, artėjant mokslo metams prisipažįsta, kad patiria nemenkų išlaidų.
Mokslo metų pradžia žada išlaidas
Bene didžiausios išlaidos laukia tų, kurie savo atžalą leidžia į pirmąją klasę. Gausybė kanceliarinių priemonių, nauja kuprinė, drabužiai mokyklai – visa tai priverčia tėvus atverti pinigines itin plačiai. Negana to, iš anksto reikiamų daiktų pirmokėliui nesuskubę nupirkti tėvai, vėliau norėdami sutaupyti yra priversti keliauti per kelias parduotuves.
Kišenę prieš mokslo metų pradžią plėšyti priversti ir tie, kuriems kasdien tenka sukti galvas, kur gauti pinigų maistui. Išankstinė statistika liūdinanti: manoma, kad šiemet valstybės skiriamos paramos mokinio reikmėms prireiks kas trečiam šalies mokiniui.
Kelionė per parduotuves
Sąrašus, kuriuose kelios dešimtys reikalingų pirmokui priemonių, pradinių klasių mokytojai tėvams išdalija dar vasaros pradžioje. Juose ne tik liniuotės ar spalvoti flomasteriai, bet ir dažai, teptukai, specialios prijuostės ir padėkliukai, skirti dailės ir darbelių pamokoms, spalvotas popierius ir kartonas, kelių rūšių piešimo lapai, rašikliai, specialios bukais galais žirklės ir dar daugybė kitų dalykų.
Peržvelgus į kelių dešimčių daiktų sąrašą akivaizdu, jog pirmoko „kraitelis“ kainuos kelis šimtus litų.
„Labai norint sutaupyti įmanoma, tačiau tenka keliauti ir į turgų, ir ne į vieną parduotuvę. Štai mes ieškodami tinkamos kuprinės sūnui važiavome į Gariūnų turgavietę, mat parduotuvėse be 150 litų nieko tinkamo rasti nepavyko. Turguje kuprinę gavome už 50 litų“, – pasakojo būsimo pirmoko Dominyko mama.
Brangiausios kuprinės
Viena svarbiausių – ergonomiška pirmoko kuprinė. Vis dėlto tinkamų pirmokėlio nugarai kuprinių įprastuose prekybos centruose – ne itin daug, pedantiški tėvai jų turėtų ieškoti specializuotose parduotuvėse. Didžioji dalis prekybos centruose esančių kuprinių neturi sutvirtintos nugarinės dalies, platesnių petnešų, nėra patogios. Pigiausias kuprines galite rasti „Norfos“ prekybos centruose. Čia jų kainos prasideda nuo 27 litų. Vidutiniškai paprasta mokyklinė kuprinė kainuoja apie 40 litų.
Plačiau atverti pinigines reikėtų ir renkantis pieštukines, penalus, rašiklius. Neįgudusi pirmoko ranka gali greitai sugadinti parkerių plunksnas, todėl šį reikėtų rinktis ne patį pigiausią. Vis dėlto taupantys tėvai „Rimi“ prekybos centre gali rasti rašiklį, kainuojantį vos 3 litus.
Kur apsipirksite pigiausiai?
„Balsas.lt“ apkeliavo didžiuosius sostinės prekybos centrus ir suskaičiavo, kiek apsiperkant skirtingose parduotuvėse gali tėvams kainuoti pirmokui reikalingos kanceliarinės priemonės.
Pabandžius surinkti pirmokui reikalingas priemones, paaiškėjo, kad pigiausiai apsipirkti būsimo mokinio tėvai gali „Maxima“ prekybos centruose. Čia, stengiantis pasirinkti pigiausias priemones, tektų išleisti apie 68 litus. Antroje vietoje liko prekybos centras „Norfa“, kuriame pirmoko kuprinę pavyktų pripildyti už maždaug 82 litus. „Rimi“ prekybos centre surinktos priemonės kainavo 87 litus, o „Iki“ prekybos centre pradinuko „kraitelis“ kainavo 93 litus.
Į šią sumą neįskaičiuojami pratybų sąsiuviniai, kuriuos visai klasei nuperka mokykla. „Pratybų sąsiuviniai mums kainuos dar apie 60-80 litų“, – teigė pirmą klasę rudenį pradėsiančio lankyti Dominyko mama. Taip pat papildomai atverti piniginę teks perkant sportinę aprangą, specialias klijuotes, prijuostes ir padėkliukus dailės ir darbų pamokoms. „Mes stengėmės taupyti ir reikiamas priemones, sportines kelnes, kuprinę nusipirkome išleidę kiek daugiau nei du šimtus litų. Tačiau dar pirkome drabužius mokyklai, taigi, galutinė suma kur kas didesnė“, – tvirtino pirmokėlio mama.
Pernai paramos prašė kas trečias
Vis dėlto išleisti atžalas į mokyklą išgali toli gražu ne kiekviena šeima. Statistika nedžiuginanti: valstybės skiriamos paramos mokinio reikmėms kasmet prašo vis daugiau šeimų.
„2007-aisiais, ekonominio pakilimo metais, ši parama buvo skirta 37 tūkst. mokinių ir sudarė 9 milijonus litų. 2008-aisiais parama buvo skirta 90 tūkst. mokinių (14,5 milijono litų), 2009-aisiais paramos prireikė 134 tūkst. mokinių, tam valstybė skyrė beveik 21 milijoną litų“, – pasakojo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina.
Nesunku suskaičiuoti: įsibėgėjus sunkmečiui iš daugiau nei 400 tūkst. šalies moksleivių paramos prireikė kone kas trečiam. Kokiam mokinių skaičiui paramos prireiks šiemet, dar nėra aišku, mat liepos 1-ąją prisidėjusi prašymų paramai gauti registracija tęsiasi iki spalio 20 dienos. Vis dėlto galima daryti prielaidą žvelgiant į mokinių, kuriems buvo skirtas nemokamas maitinimas, skaičių. „Galima tikėtis, kad šiemet šios paramos prašys 145 tūkst. mokinių“, – sakė S. Kulpina. Situacija išlieka tokia pat, kaip ir praėjusiais metais.
Vieną kartą per metus skiriamos paramos dydis – 156 litai. Ji skiriama šeimoms, kurių pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 525 litų. Pasak S. Kulpinos, šią paramą gali gauti kiekvienas, kurio finansinė padėtis atitinka įstatyme numatytas ribas.
Vietoje sąsiuvinio – batai
Paramos gavėjų kasmet vis daugiau. Tai – šalį užklupusio sunkmečio pasekmė. Anot Piniginės paramos skyriaus vedėjos, pastaraisiais metais pasikeitė ir paramos gavėjų socialinis portretas: jei anksčiau buvo manoma, kad pagalbos prašo daugiavaikės, socialinės rizikos grupei priklausančios šeimos, dabar padėti reikia ir toms šeimoms, kurios augina vieną-du vaikus.
Parama šeimoms skiriama dviem būdais. Šeimos, kurios nepriklauso socialinės rizikos grupei, gauna paramą pinigais ir pačios gali nupirkti tą, ko trūksta. Jei šeima priklauso socialinės rizikos grupei, parama skiriama daiktais.
„Stengiamasi pirkti tai, ko trūksta vaikui. Tą mato socialiniai darbuotojai, pedagogai, klasių auklėtojai, – pasakojo S. Kulpina neslėpdama, kad kartais nutinka ir taip, jog mokiniui trūksta ne sąsiuvinio, o, pavyzdžiui, rudeninių batų. – Vis dėlto mitas, kad pagalbos daugiausiai prašo socialinės rizikos grupėms priklausančios šeimos. Tokių šeimų procentas labai nedidelis.“
Stengiamasi įvertinti realią situaciją šeimoje
Paklausta, ką daryti tuo atveju, jei šeimos finansinė ir socialinė situacija sudėtinga, tačiau pajamos viršija nustatytus 525 litus, pavyzdžiui, keliais litais, S. Kulpina tvirtino, jog visuomet atsižvelgiama į tai, kokia reali situacija šeimoje. „Dažniausiai tokių problemų sprendimas priklauso nuo savivaldybės požiūrio ir finansinės situacijos. Galiu užtikrinti, kad jei matoma, jog šeimoje situacija sudėtinga, o vaikams reikia valgyti, reikia eiti į mokyklą, pagalba suteikiama“, – tikino Piniginės paramos skyriaus vedėja.
Anot jos, esant reikalui paramos šeimai gali prašyti ir mokykla, socialiniai pedagogai ar socialiniai darbuotojai. „Geriausiai tokius dalykus žino būtent jie. Ir tikrai negalima sakyti, kad jei šeimos pajamos viršija ribą dviem-trim litais, tegu vaikas būna neaprūpintas“, – pabrėžė S. Kulpina.
Kanceliarinėmis ir mokymosi priemonėmis vaikai aprūpinami ir pačioje mokykloje. „Papildoma parama – kiekvienos savivaldybės reikalas, tačiau tokias problemas sprendžia ir mokyklų bendruomenės: dalijamasi knygomis, pratybomis, kanceliarinėmis priemonėmis, įsteigiamas tėvų fondas. Mokyklų bendruomenė turi jausti atsakomybę už silpnesnius savo narius“, – tvirtino specialistė.
Mokyklos bendruomenės akių neužmerkia
Sostinės Žvėryno gimnazijos direktorė Daiva Žiūrienė pasakojo, kad jos vadovaujamoje mokykloje mokinių, kuriems reikalinga parama, nėra daug, tačiau mokyklos bendruomenė yra linkusi padėti sunkiau gyvenantiems.
„Vadovėliai tokiems mokiniams tenka nemokamai, stengiamės juos aprūpinti pratybų sąsiuviniais. Sužinoję apie vieno ar kito mokinio situaciją, kitų mokinių tėvai padeda labai geranoriškai, nuperka reikiamas priemones, prašome ir klasės auklėtojų stebėti, kokia situacija mokinių šeimose, o tėvams visada primename, kad nesigėdytų prašyti pagalbos“ – tvirtino D. Žiūrienė.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, nuo rugsėjo duris atvers daugiau nei 1300 šalies mokyklų. Planuojama, kad šiuos mokslo metus pradės maždaug 418 tūkts. mokinių, iš jų apie 29 tūkst. pirmokų.
