Tai leidžiama daryti neatsiklausus gyvenamųjų būstų savininkų, todėl gali atsirasti piktnaudžiautojų, kurie niekuo dėtus žmones gali įtraukti į problemų sūkurį. Savivaldos atstovai sako, kad nauja tvarka įneš sumaišties ir ne vieną pilietį pastūmės į užribį.
Turės nurodyti adresą
Praėjusią savaitę Seime skubos tvarka priimtos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisos pirmiausia palies apie 65 tūkstančius gyventojų, dėl įvairių priežasčių nedeklaravusių savo gyvenamosios vietos. Iki šiol jie buvo priglausti po savivaldybių stogu. Netekę jo, jie negalės gauti socialinių išmokų ir pensijų, praras galimybę užrašyti vaikus į darželius ir mokyklas bei gauti kitas socialines paslaugas.
Oficialiems benamiams pasiūlyta išeitis – nurodyti savo faktinę gyvenamąją vietą ir neprarasti valstybės paramos. Gyvenamąjį adresą jie gali atskleisti net negavę gyvenamojo būsto šeimininkų leidimo ir neatsiklausę jų. Būstų savininkai guodžiami, kad apie tai deklaravimo įstaiga juos turės informuoti per 3 darbo dienas.
Įstatyme taip pat numatyta, kad gyventojai, teikdami prašymus įtraukti juos į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, turės pagrįsti savo ekonominius, socialinius ir asmeninius interesus konkrečioje savivaldybėje. Išsamesnė tvarka turėtų būti paaiškinta įstatymo lydimuosiuose aktuose.
Į asmenų apskaitą gyventojai bus įrašomi ne ilgiau kaip metams. Paskui vėl teks kreiptis į deklaravimo įstaigą, kad atnaujintų įrašą.
Trukdo planuoti
Oficialiais benamiais žmonės dažniausiai tampa ne savo noru – nuomojamų būstų šeimininkai nesutinka, kad nuomininkai jų bute deklaruotų gyvenamąją vietą. Pataisomis tikėtasi paskatinti oficialiai įteisinti būsto nuomos sandorius ir iš šešėlio ištraukti pinigų.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimo projektą parengusi Vidaus reikalų ministerija taip pat nurodo, kad dėl realios gyvenamosios vietos nenurodžiusių asmenų nukenčia savivaldybės – neturėdamos tikslių duomenų, jos negali planuoti viešųjų paslaugų. Minėta ministerija taip pat susirūpinusi, kad neapskaičiuoti benamiai esą iškreipia vaizdą ir trukdo prognozuoti bei racionaliai panaudoti valstybės ir savivaldybių lėšas.
Vidaus reikalų ministerijos teigimu, nauja tvarka padės rūpintis ir vaiko teisių apsauga – sudėtinga tinkamai vertinti ir reaguoti, kai šeimos su nepilnamečiais vaikais gyvena „prie savivaldybės“, nenurodydamos konkretaus adreso.
Kai kurie parlamentarai abejoja, ar pataisos leis pasiekti numatytus tikslus. O savivaldos atstovai konstatuoja, kad gyvenamosios vietos deklaravimas prie savivaldybių buvo geriausia išeitis. Anot jų, nauja tvarka ne vieną šalies pilietį gali palikti be valstybės paramos ir pastūmėti į užribį.
Nerimas dėl mamų ir vaikų
Savivaldybių ir seniūnijų atstovai jau dabar apimti jaudulio, kaip reikės atremti ne vieno įpykusio piliečio priekaištus, ir kaip padėti tiems, kurių neįmanoma bus įsprausti į naujų teisės aktų rėmus.
„Problemų ir sumaišties tikrai bus. Žmonės dar nesuvokia tų teisinių reglamentavimų padarinių. Jie dar tikisi, kad bus pratęsta esama tvarka. Naujoji tvarka palies nuo 50 iki 100 mūsų rajono gyventojų“, – sakė Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėja Lendra Bukauskienė.
Anot jos, daugiausia nerimo ir rūpesčių bus dėl mažus vaikus auginančių mamų, neturinčių savo gyvenamosios vietos. Kai kurios jų stokoja socialinių įgūdžių. „Dėl suaugusiųjų, kurie gyvena sau kaip katinai, širdies neskaudės, bet dėl mamų ir vaikų bus jaudulio. Nežinia, ką patarsime šeimoms, auginančioms vaikus ir gyvenančioms nuomojamuose būstuose, kurių savininkai nesutinka sudaryti nuomos sutarčių“, – neramiai naujos gyvenamosios vietos deklaravimo tvarkos laukia Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovė.
Pasak L.Bukauskienės, kol kas niekas negali patarti, kur gyvenamąją vietą reikės deklaruoti vaikus auginančioms mamoms, kurios glaudžiasi laikinuose šeimos namuose. „Įstatyme parašyta, kad prie savivaldybės galime priregistruoti tik nakvynės namų gyventojus. Tad kur registruosime minėtas mamas? Skambinome ir į Vidaus reikalų, ir į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas, tačiau konkretaus atsakymo nesulaukėme. Patarė patiems ieškoti būdų ir galimybių“, – rankomis skėsčiojo ji ir pridūrė, kad socialiniai darbuotojai, kaip visada, atsidurs tarp kūjo ir priekalo.
Socialiniams darbuotojams galvos skausmu gali tapti ir faktinės gyvenamosios vietos deklaravimas. „Tarkime, paramos gavėjas nurodo faktinę gyvenamąją vietą, o šio būsto savininkas ateina tvarkytis dokumentų dėl kompensacijos ir sako, kad pas jį tas pilietis negyvena. Darbuotojams bus nelengva suvaldyti tokią situaciją ir išsiaiškinti, kur kas gyvena“, – teigė L.Bukauskienė.
Ieško išeičių
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Irena Simanauskienė sakė, kad seniūnijos, kurioms pavesta rūpintis gyvenamosios vietos deklaravimu, informuoja žmones apie naujus pokyčius. Jie aktualūs maždaug šimtui rajono gyventojų.
„Ankstesnė tvarka, kai gyventojai galėjo prisiregistruoti prie savivaldybių, jiems buvo parankesnė. Juk yra vienišų, socialinės rizikos asmenų, kurie neturi artimųjų ir namų, įsidarbina ir apsigyvena pas ūkininkus ir pan. Jų juk niekas nenori deklaruoti. Teks ieškoti išeičių, kad tokie žmonės neliktų be nieko ir neatsidurtų visiškame užribyje“, – atsiduso ji.
I.Simanauskienės teigimu, per pastaruosius metus asmenų, nedeklaravusių gyvenamosios vietos, šiek tiek sumažėjo. Menksta ir socialinių pašalpų gavėjų gretos, tačiau to pagrindinė priežastis – ne gerėjantis gyvenimas, bet nesustabdoma emigracija. Tiesa, pašalpininkus dabar stipriau purto ir Darbo birža bei socialiniai darbuotojai.
Biržų rajono savivaldybės administracijos Parovėjos seniūnijos seniūnė Gailutė Tamulėnienė teigė jau įspėjusi prie savivaldybės priregistruotus gyventojus, kad po Naujųjų metų jie šio stogo neteks. Perspėti žmonės elgiasi įvairiai.
„Jaunimas, kuris nuomojosi būstą kitur, grįžta pas tėvus. Kiti ieško kitokių išeičių. Žinoma, dalis žmonių gali likti be pašalpų, jeigu nedeklaruos savo gyvenamosios vietos“, – teigė seniūnė.
Galimybė piktnaudžiauti
„Abejoju, ar šios įstatymo pataisos padės išspręsti problemas, apie kurias kalbėjo Vidaus reikalų ministerija. Kai kurios nuostatos gali būti perteklinės“, – skeptiškai liberalizuotą gyvenamosios vietos deklaravimą vertino Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys.
Jis prieštaravo, kad būtų įteisintas faktinės gyvenamosios vietos nurodymas be būsto savininko žinios ir sutikimo, nes tai sudaro galimybes piktnaudžiauti ir pateikti tikrovės neatitinkantį faktinį adresą. „Juk tikrai sunku patikrinti, ar asmuo nurodo tą būstą, kuriame iš tikrųjų gyvena. Gali nurodyti bet kokį adresą, o to būsto savininkas apie tai gali sužinoti, kai į jo duris pasibels pareigūnai su kratos orderiu ir ieškos ten negyvenančio asmens. Taigi žmonėms gali kilti nemažai problemų“, – teigė parlamentaras.
P.Urbšys abejonių turi ir dėl atsiradusios papildomos nuostatos, pagal kurią deklaravimo įstaiga per 3 darbo dienas turi pranešti patalpų ar pastato savininkui, kad jam priklausančio būsto adresas kito asmens nurodytas kaip faktinė gyvenamoji vieta. „Klausimas, ar ši informavimo sistema veiks efektyviai? Be to, nemažai asmenų yra išvykę į užsienį. Kaip jie bus informuoti?“ – svarstė jis.
Įstatyme įtvirtinta, kad skundus dėl deklaravimo duomenų ir (ar) gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos tvarkymo nagrinėja deklaravimo įstaiga. Deklaravimo įstaigų sprendimai, priimti pagal šį įstatymą, gali būti skundžiami Viešojo administravimo įstatymo, Administracinių ginčų komisijų įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Neturėtų likti už borto
Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė
Priėmus įstatymo pataisas, daugiau nei 60 tūkstančių gyvenamosios vietos nedeklaravusių gyventojų neturėtų likti už borto. Jie galės konkrečioje savivaldybėje deklaruoti faktinę gyvenamąją vietą ir pagrįsti savo socialinius, ekonominius ir asmeninius interesus joje. Mes siūlėme, kad įstatymo lydimuosiuose aktuose būtų aiškiai ir konkrečiai apibrėžta, kas pagrindžia šiuos interesus.
Nevyriausybinės organizacijos dirba su skurdą ir socialinę atskirtį patiriančiais asmenimis, kurių dalis negali deklaruoti gyvenamosios vietos dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių. Mažas pajamas gaunantys būstų nuomotojai neretai bijo prašyti oficialių sutarčių ir deklaruoti gyvenamąją vietą, kad nebūtų iškraustyti.
Neretai nevyriausybinės organizacijos yra vienintelės paslaugų teikėjos šiems asmenims. Todėl pasiūlėme, kad šio įstatymo lydimuosiuose aktuose būtų nurodyta, jog asmenų socialinius interesus gali pagrįsti reguliariai gaunamos tokių organizacijų paslaugos. Pavyzdžiui, jeigu žmogus konkrečiame miestelyje kaskart gauna maisto paketus, tai galėtų būti vienas iš pagrindų jam deklaruoti gyvenamąją vietą. Į tai žadėta atsižvelgti.
