Dažniausiai tokius pacientus vargina nuovargis net išsimiegojus, tokia būsena gali tęstis net kelis mėnesius. Medikai sako, kad kovidas turi paruošęs dar daugiau nemalonių staigmenų – mažiausiai yra apie 100 simptomų, kuriuos galima laikyti postkovidiniu sindromu.
Kas tai yra poskovidnis sindromas ir kodėl kai kurie sveikatos sutrikimai neleidžia ramiai gyventi žmonėms, persirgusiems COVID-19 infekcija, su šeimos gydytoju Giedriumi Tytmonu kalbėtasi „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Gydytojas visų pirma konstatavo, kad postkovidinis sindromas bet kokiu atveju dar yra naujiena, nes ir pats kovidas dar tokiu išlieka.
„Žiūrint laiko masteliais, šita liga iki galo dar nesuprasta. Kalbant apie postkovidinį sindromą, visada mėgstu iš pradžių žiūrėti, kas yra pati bazė. Tai reikia suvokti, kad sindromas nėra kažkoks konkretus dalykas.
Jei reikėtų apibrėžti, tai būtų kažkokių klinikinių požymių visuma, kurios fiziologinės priežastys nėra iki galo išsiaiškintos. Sindromas, reikia suprasti, nėra konkreti liga. Mokslininkai tarptautinėje klasifikacijoje užkodavo jį tam tikru kodu, bet reikia suprasti, kad tai yra požymių visuma ir nėra vieno vedančio požymio“, – sutrikimo apibrėžimą bandė pateikti jis.
Poskovidinio sindromo simptomai – patys įvairiausi
Gydytojas pasakojo, kad postkovidinio sindromo požymių pastebėta įvairiausių. Statistika, kiek pacientų su juo susiduria, vėlgi įvairi – nuo 10 iki 30 proc., skaičiai gali skirtis priklausomai nuo tyrimų.
„Eilė studijų, kiek man teko matyti, vis tik apsistoja ties 20 proc. Bet faktas kaip blynas, kad eilei žmonų persirgus COVID-19 infekcija lieka tam tikri liekamieji reiškiniai, kurie po truputį susigeneravo į postkovidinį sindromą“, – sakė G. Tytmonas.
Jis nurodė, kad postkovidinis sindromas jau yra įtrauktas į tarptautinę ligų klasifikaciją ir yra išskiriamos tam tikrų organų pažeidimų grupės. Vis tik labiausiai pastebimas liekamųjų reiškinių poveikis kvėpavimo sistemai.
Gydytojas kartu atkreipė dėmesį, kad postkovidinio sindromo klasifikacijos yra įvairios, viena jų – pagal nuo persirgimo praėjusį laiką.
„Viena jų yra pagal laiko trukmę, irgi pagal įvairius straipsnius mokslininkai neapsisprendžia, bet, sakykim, man turbūt labiausiai patikusi, kad po ūmaus periodo pirmas ūmaus postkovidinio sindromo periodas yra mėnesis, paskui – iki trijų mėnesių ir po to jau po trijų mėnesių, tas lėtinis postkovidinis sindromas“, – aiškino G. Tytmonas.
Kelios grupės pažeidimų
Gydytojas pastebėjo, kad nėra vienos ligos eigos, kuri būtų kaip tipinė, neretai būdingas simptomų „bangavimas“ ir jie apima ne vieną organizmo sistemą.
„Turbūt iš esmės reikėtų žiūrėti į kelis dalykus, tai – kvėpavimo sistemos pažeidimai, tam tikri galimi tromboziniai pažeidimai, kraujagysliniai pažeidimai ir įvairūs neuropsichogeniniai pažeidimai, pradedant koordinacijos sutrikimais. <...> Pavyzdžiui, eina žmogus ir pajaučia, kad trinka pusiausvyra, pradeda jausti, kad nesiorientuoja kažkur – laike, vietoje ir erdvėje. Ko nors neatsimena, pasidaro silpna“, – kalbėjo šeimos gydytojas.
Taip pat atsiranda įvairūs psichogeniniai faktoriai – nerimas, nemiga, nestabilios emocijos, nepaaiškinamas silpnumas. Ilgalaikiai išliekantys kvėpavimo simptomai – dusulys, kosulys.
„Būna, padaromi tyrimai, lyg pakitimų nėra, daroma spirometrija, rentgenas, organiškai pakitimų nerandama, bet žmogus tai jaučia. Ir laikui bėgant – ar po mėnesio, ar dviejų, ar trijų <...> girdi iš paciento, kad „štai, pradėjau kvėpuoti laisvai po persirgto kovido“, – komentavo G. Tytmonas.
Sunku atskirti nuo kitų sutrikimų
Visgi medikas pastebėjo, neretai ir sunku iš karto pasakyti, kad žmogaus nusiskundimai jau tikrai priskiriami postkovidiniam sindromui.
„Ir vėlgi mąstantis praktikuojantis medikas turėtų pasverti ant abiejų svarstyklių lėkštelių. Viena pertus, pasidaryti tyrimus, kurie kažkiek predisponuoti galimas kitas priežastis ir jei jie normos ribose, tai reikia nepamiršti pagalvoti, kad kovido liga, deja, yra kokia yra <...>, klinikiniai požymiai gali būti įvairūs“, – pasakojo medikas.
Be kita ko, persirgimas nebūtinai turi būti sunkios eigos, kad atsirastų postkovidinis sindromas – ši būklė pasitaiko net ir po lengvų eigų, besimptomių formų.
„Jam buvo paskirta izoliacija, o po mėnesio jis ateina ir sako „daktare, man silpna“, – pastebėjo jis.
Gripas turėdavo panašių pasekmių?
Ar negali po panašiais simptomais slėptis kitos ligos? Anot gydytojo, tikrai žinoma, kad virusinė infekcija gali atakuoti įvairius organus – tai gali būti antinksčiai, skydliaukė, kasa.
„Mąstantys medikai iš karto nesako, kad vos kokie nusiskundimai, tai sėdėk ramiai, tai postkovidinis sindromas. Jei skydliaukėje yra pakitimų, reikia suvokti, kad tai ne postkovidinio sindromo išdava, o reikia gydyti skydliaukę, kitas klausimas, kas ją užvedė“, – samprotavo virš 20-ies metų patirtį turintis gydytojas.
Paklaustas, ar panašių varginančių simptomų po ligos žmonės patirdavo ir persirgę gripu, G. Tytmonas pabrėžė, kad gripą ir juo persirgusių žmonių potyrių su kovidu lyginti absoliučiai negalima.
„Tai skirtingi virusai. Savo apimtimi liekamųjų reiškinių dažnis po gripo viruso buvo mažesnis. Ir tas pats gripo virusas davė eilę komplikacijų, ką medikai bandydavo sakyti, bet žmonės neišgirsdavo. Man atrodo, kad daliai žmonių, kurie nesusiję su medicina, gripas atrodo kaip peršalimas – sloga, kažkas tokio.
Bet gripas kaip virusas tai pakankamai virulentiškas virusas, kuris irgi pažeisdavo ir smegenis, ir širdį, ir inkstus kaip komplikaciją, tuos pačius plaučius. Galbūt ne tokiu intensyvumu kaip koronavirusas su savo potipiais ir skirtinga klinikine išraiška, bet liekamieji reiškiniai galimi po bet kokio viruso.
Tik norint suformuluoti kažkokį sindromą, jį galima formuluoti galbūt ir kaip postgripinį sindromą. Bet šiuo metu turbūt dėl testavimo postkovidinį sindromą galime suformuluoti kaip sisteminį, nes turime genezę – kad buvo nustatytas koronavirusas. Nes, reikia pastebėti, kad ambulatorinėje praktikoje gripo virusas paprastai remdavosi klinika, o koronaviruso pats principas kitoks – daromas testas ir remiamasi jo rezultatu šalia klinikos“, – pasakojo G. Tytmonas.